Gyventojai raginami pasirašyti peticiją, kad Lietuvos gynybai būtų skirta 4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Peticijos idėją palaiko 44 įmonės ir organizacijos, surinkta 40 tūkst. parašų. Tačiau keliami ir klausimai - didindamikarinį biudžetą, mes nepaliksime nuskurdusio švietimo, sveikatos apsaugos? Be to, kyla įtarimų, jog didžiulės įmonės, palaikančios 4 proc. iniciatyvą, siekia užkrauti papildomą mokestį klientams - t.y. gynybai pinigus neštų padidintas PVM.
Peticijos iniciatoriai tikina, kad 57 proc. piliečių sutinka gynybai skirti 4 proc. nuo BVP, o 7 iš 10-ies apklaustųjų mano, kad politinės partijos Seimo pavasario sesijoje turėtų pasirašyti susitarimą dėl būtent tokio krašto apsaugos finansavimo.
Kaip prisidės verslas?
Prezidentas Gitanas Nausėda šia iniciatyvą vertina teigiamai, bet kelia klausimą, ar verslas yra pasiruošęs prisidėti prie šio finansavimo. Šalies vadovas pabrėžė, kad ieškant nuolatinio lėšų šaltinio gynybos tikslams, jis prioritetą teiktų didesniam verslo pelno apmokestinimui.
„Norėtųsi, kad mūsų gynybos finansavimas būtų ir socialiai teisingas. Ir jeigu siūlant spręsti finansavimo klausimus padidinant PVM, tai kiekvienas ekonomikos studentas pasakys, kad tai vartotojo mokestis, kurį moka ne verslas. Man kyla klausimas, ar verslas yra pasirengęs prisidėti prie gynybos finansavimo, - ketvirtadienį Lietuvos narystės NATO minėjime žurnalistams teigė G.Nausėda. - Norėčiau matyti kompleksą, bet prioritetą teikčiau verslo mokesčiams, pirmiausiai pelno."
Šalies vadovas paminėjo, kad mokesčiai, kurie būtų įvedami finansuoti ilgalaikius gynybos projektus turėtų būti solidarūs, paveikiantys tiek visuomenę, tiek verslą. Jis priminė, kad nepalaiko pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, nes šis yra „tik vartotojo, o ne verslo, mokestis".
„Ir man atrodo, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie yra laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis. Projektams, kurie yra tęstiniai ir reikalauja nuolatinių išteklių, tinka ir gynybos mokesčio idėja. Bet gynybos mokesčio solidarumą norėčiau matyti. Ir tada galėčiau teigti, kad verslas yra pilietiškas", - aiškino šalies vadovas.
Tokios akcijos nereikalingos?
Atsargos karininkas, dimisijos pulkininkas leitenantas Mindaugas ŽIBAS irgi suabejojo tokių peticijų veiksmingumu:
„Na, akcijos, tai akcijos, - sutiko M.Žibas, - bet jos, manau, nėra rimtas dalykas. Pramonininkai, verslininkai, jų konfederacijos ir taip gali padėti kariuomenei, taip sakant, be tam tikro procento nustatymo. Jeigu nori, jeigu gali skirti lėšų, tai ir skirk. Arba tiesiog gynybai reikalingas priemones nupirkti be jokių ypatingų nurodymų.
O dėl pilietinių iniciatyvų - piliečiai piliečiais ir lieka. Renka Seimą, o paskui pasirodo, kad išrenka cirkininkus. Tai šit ir sąmoningi piliečiai! Verslininkai, jeigu turi pinigų, tai jie savo pinigus ir valdo. Tai ar 4 proc. nuo pelno paaukos kariuomenei, ar ne tiek - nesvarbu. Gal jie prisidės ne 4-iais procentais, bet 10 procentų ar 20 procentų nuo pelno. Tai jų, verslininkų, reikalas, galų gale.
Aš, aišku, neprieštarauju, kad ir visi piliečiai daugiau prie krašto gynybos prisidėtų, jeigu tai nepablogins valstybės situacijos. Pavyzdžiui, nenukentės medicina, kuri ir taip šlubuoja. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad eilės pas gydytojus mažės, o aš manau, kad ministrui ir taip nėra jokių eilių...
Verkių daugiafunkcio mokymo centro mokiniai surado mūsų 1919-1922 metais žuvusių karių -savanorių apleistus kauburėlius. Surinkome pinigų ir pastatėme kryželius ant žuvusių Lietuvos karių kapų Antakalnyje. Iš pradžių pastatėme 30 kryželių, o dabar jų jau yra keli šimtai. Štai čia, aš manau, tikra pilietinė akcija."
Tokios akcijos reikalingos!
Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (AKS) Vilniaus skyriaus vadas, dimisijos majoras Virginijus Jusys yra kiek kitokios nuomonės nei kariuomenės veteranas M.Žibas.
„Mūsų sąjunga, tęsianti tarpukario Lietuvos tradicijas, šiemet balandžio 6 dieną minės savo įkūrimo 100-metį, - pasakojo V.Jusys, - Vienareikšmiškai esu įsitikinęs, kad dauguma mūsų atsargos karininkų - AKS narių palaiko Lietuvos gynybos stiprinimą, skiriant mažiausiai 4 proc. nuo BVP. Nes tokia yra situacija.
Ir aš, ir absoliuti dauguma mano kolegų sutinka su visuomenės teiginiais, kad lėšų reikia ir švietimui, ir sveikatos apsaugai, ir t.t. Bet mes prisiminkime ir supraskime, kas vyksta aplinkui mus, aplink Lietuvą. Šiuo metu Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, kaip ir visos NATO narės, turi būti pasirengusi gynybai. Ir mūsų AKS šūkis - „Jei nori taikos, ruoškis karui". Tam tikslui yra NATO planai gynybos, tarp jų - ir Baltijos šalių. Tam yra kariniai vadai bei politiniai sprendimai, kurie vos ne kasdien peržiūrimi ir vos ne kasdien tikslinami. Ir mes, AKS, visiškai pasitikime tais sprendimais. O norint visus sprendimus įvykdyti, reikia skirti atitinkamą procentą nuo BVP. Todėl tie 4 proc. nėra didelė suma. Pažiūrėkite į kitų šalių skiriamus biudžetus gynybai, jau nekalbant apie JAV. Pažiūrėkite į Estiją - mūsų šiaurinę kaimynę, kuri mums visada buvo pavyzdys. Tad, apibendrinant, mes palaikome 4 proc. BVP, įvertinę visus kitus aspektus.
Ir negalvokite, kad mūsų visiškai neliečia vyresnių žmonių socialinės problemos. Juk mūsų AKS narių vidutinis amžius - 65-67 metai. Ir mes turime sveikatos problemų. Puikiai suprantame esamą situaciją dėl šalies sveikatos apsaugos, dėl socialinių garantijų ir taip toliau. Mes nesame kažkokia privilegijuota grupė žmonių tarp kitų tokio paties amžiaus piliečių. Gal labai aukšto rango karininkai ir yra privilegijuoti, bet visi kiti atsargos karininkai, nesame ypatingai finansiškai išsiskiriantys pagal savo turtinę padėtį iš kitų Lietuvos pensininkų."
Negaila ir 10 proc., bet...
Kauno politikas, Afganistano karo dalyvis Gintautas LABANAUSKAS neslepia, kad mintys šiuo klausimu yra dvejopos.
„Tam, kad Lietuva būtų laisva, negaila ir 10 proc. BVP skirti, bet tie surinkti pinigai turi būti panaudojami tikslingai ir teisingai.
Aš, verslaudamas tvarkingai moku valstybei mokesčius, tačiau matau, kad dalis tų mokesčių tenka Seimo delegacijoms išvažiuoti į Sacharą ir ten kovoti su klimato atšilimu. Aišku, aš čia ironizuoju, tačiau pilna pavyzdžių, kai lėšos nėra teisingai naudojamos. Tiek lėšų įsisavinimas Seime, perkant dovanas iš Seimo sandėlių, tiek lėšų įsisavinimas savivaldybių tarybose...
Suomių maršalas labai teisingai pastebėjo, sakydamas: jeigu nori, kad žmonės gintų savo valstybę, reikia sudaryti tokias sąlygas, jog jie norėtų toje valstybėje gyventi, kad jie turėtų, ką ginti. O šiandien Lietuvoje situacija yra tokia, kad vadinamasis elitas gyvena gerai ir joja ant paprastų žmonių! Pasakysiu labai paprastai, ką tai reiškia - PVM didinimas. Tai yra regresinis mokestis, todėl vienodai nulupa ir nuo vargdienių, ir nuo turtingų žmonių. Tai didina socialinę atskirtį, o to neturėtų būti.
Kad reikia didinti lėšas gynybai - aš šimtu procentų sutinku. Tik klausimas - iš kur jas paimti ir kaip paskirstyti. Nes niekas - nei Seimo nariai, nei Vyriausybė - man kaip piliečiui neatsako, visur valstybinės paslaptys.
Tai ką vis dėlto buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo negero? Su kuo jis nesutiko, kad turėjo iš ministerijos išeiti? Konservatorių vyriausybė trejus metus gyrė A.Anušauską kaip gerą ministrą, o staiga jį pakeitė į Lauryną Kasčiūną. Tai aš darau prielaidą, kad L.Kasčiūnas kažką sutiko padaryti, ko nesutiko A.Anušauskas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes nesusitvarkome su dabartinėmis problemomis, nesusitvarkome su dabartinių lėšų skyrimo skaidrumu, tai kur garantija, kad didesni pinigai bus panaudoti visiškai skaidriai?
Todėl pirmiausiai reikia įrodyti, kad kiekvienas dabartinis centas buvo panaudotas tikslingai, o tada jau galima išlaidas gynybai didinti. Galime padidinti lėšas gynybai ir 30 proc. nuo BVP ir skirstyti lėšas taip, kad nežinotume, kur jos nueis, ką mes pirksime. Gal prisipirksime surūdijusių šarvuočių ar nevažiuojančių tankų - ir tai bus lėšų įsisavinimas kabutėse. Toks yra mano požiūris. Aš už, bet tai turi būti daroma skaidriai.
Galbūt reikėtų išleisti valstybės obligacijas, o tuos pinigus skirti gynybai? Daug yra būdų. Bet padidinti PVM, kuris yra regresinis mokestis, ir uždėti vienodą naštą ir verslininkui, ir vargšiukui - tai yra negerai. Tai didins socialinę atskirtį, kuri ir taip Lietuvoje labai didelė. Ir visiška nesvarbu, ar valdžioje socdemai, ar konservatoriai, ar kairė, ar dešinė jie vis vien kalba apie regresinius mokesčius, o apie progresinius mokesčius nekalbama", - įsitikinęs G.Labanauskas.
Gyventojai raginami pasirašyti peticiją, kad Lietuvos gynybai būtų skirta 4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Peticijos idėją palaiko 44 įmonės ir organizacijos, surinkta 40 tūkst. parašų. Tačiau keliami ir klausimai - didindami karinį biudžetą, mes nepaliksime nuskurdusio švietimo, sveikatos apsaugos? Be to, kyla įtarimų, jog didžiulės įmonės, palaikančios 4 proc. iniciatyvą, siekia užkrauti papildomą mokestį klientams - t.y. gynybai pinigus neštų padidintas PVM.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą