Konservatoriai naudoja liberalus kaip foninį triukšmą ar vuvuzelas

Mūšis dėl Kauno

Gintaras Furmanavičius, buvęs vidaus reikalų ministras bei 2007-2015 m. Kauno miesto tarybos narys, buvo įsitikinęs, kad merų rinkimų įstatymo pokyčius konservatorius paskatino inicijuoti „prarastas" Kaunas.

„Konservatoriai yra valdančioji partija Seime, Kaunas visada buvo jų bastionas, bet jau antrą kartą iš eilės žmonės šiame, antrame pagal dydį Lietuvos mieste pasirinko ne juos, o Visvaldą Matijošaitį ir jo komandą. Dar daugiau, per pastaruosius rinkimus gavęs 80 proc. rinkėjų balsų, jis turi daugumą vien iš savo atstovų ir jam nereikia su niekuo derintis.

Žmonėms gerai, tačiau tai kliūva negalintiems skandalų kelti ir mero pakeisti konservatoriams, todėl jie ir nusprendė veikti", - svarstė buvęs VRM vadovas. Jis priminė, kad populiarumą prarandantys TS-LKD negali pasigirti ir merų gausa - iš 60-ies Lietuvos miestų jų partijos atstovai vadovauja tik 8-iuose ir tai ne pačiuose didžiausiuose.

Konservatoriai puikiai supranta, kad pasitikėjimas jais smukęs ir, tikėtina, artimiausiu metu jo atgauti nepavyks, todėl ieškoma kitų metodų.

Vienas jų - merų rinkimo tvarkos pakeitimas, kuriam, manau, pritars ir seni jų bičiuliai - socialdemokratai. Kodėl? Nes jie dar nuo Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo laikų visada rasdavo bendrą kalbą", - teigė G.Furmanavičius.

Būtent todėl, pasak jo, net ir „pasibaigusio galiojimo" pirmininko Dainiaus Žalimo vis dar vadovaujamas Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Tiesioginių merų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

„Konservatoriai nesislėpdami savo „šviesų rytojų" stumia buldozeriu, o socialdemokratai, kaip yra pratę, „prisėdo" pavažiuoti kartu. Tiek tai, tiek faktas, kad D.Žalimas vis laikomas poste, nes reikia prastumti ir kitus „reikalingus" nutarimus, niekam nebekelia abejonių.

Tačiau KT tarė savo žodį ir jo sprendimas yra privalomas. Vadinasi, merų rinkimų įstatymą teks keisti, tik bijau, jog kartu bus bandoma pakeisti ir Seimo bei prezidento rinkimų tvarką. Totalitarizmo režimas nebestabdo, bet ar jis įsigalės, priklauso ir nuo visuomenės reakcijos", - apibendrino G.Furmanavičius.

Eilinis politinis absurdas

Politologas Bernaras Ivanovas dabartinę situaciją linkęs vertinti kiek kitaip.

„Pradėti reikėtų nuo to, jog klaidų minėtame įstatyme paliko jį kūrę ir iki galo klausimo su vykdomosios valdžios galiomis neišsprendę socialdemokratai. Ar tai buvo aplaidumas, ar sąmoningai palikta „uždelsto veikimo bomba", sunku pasakyti, bet įmanomi abu variantai.

KT išaiškino, kad įstatymas netinkamas, tačiau kyla kitas klausimas - ar jis bus taisomas, ar visai išbraukiamas.

Pastaruoju atveju bus gerokai apribota rinkėjų pasirinkimo galimybė ir suvaržytos kitos jų teisės.

Tarkim, rinkėjai nebegalės reikalauti atsakomybės iš partijų skiriamų ir pagal nuotaikas keičiamų merų. Kadangi tai akivaizdu, nesu tikras, jog visi Seimo nariai tam pritars", - teigė politologas.

Užtat B.Ivanovas neabejojo, jog šito tikrai sieks nemažai į „reklamines" dėmesio nukreipimo akcijas investavę konservatoriai.

„Sudarydami daugumą Seime, konservatoriai, kaip buvo pastebėta, turi problemų su merais. Jų dabartinė situacija netenkina, todėl buvo paleistas „informacinis triukšmas" - keliami konvencijų ratifikavimo, narkotikų legalizavimo, tualetų sujungimo ir panašūs klausimai.

Specialiai tam į koaliciją buvo priimta Laisvės partija, kuri puikiai atliko vuvuzelų vaidmenį - triukšmavo, gąsdino bei kiršino visuomenę, duodama peno nesibaigiančioms diskusijoms. Ir kol žmonės buvo užsiėmę tokių „problemų" aptarimu, patys konservatoriai pamėgino tyliai prastumti rinkimų pakeitimą.

Neabejoju, kad jiems Seimo rinkimų tvarkos keitimas yra svarbesnis, tačiau nemanau, kad tai pavyks, nes tokiam sprendimui reikėtų ir opozicijos palaikymo, o jai tai visiškai nenaudinga", - situaciją analizavo B.Ivanovas.

Pasak jo, dabartinė dauguma nori savo partinį aktyvą paversti paklusniais, pagal komandą rankas kilnojančiais, baudžiauninkais, tačiau pamiršta, kad žmonės paprastai pasitiki ne partijomis, o būtent vienmandatininkais.

„Pažiūrėkime į JAV. Ten žmonės irgi nepasitiki partijomis, bet pasitiki savo rinktais kongresmenais, su kuriais gali susitikti aptarti savo problemas. Pas mus tas pats vyksta su išrinktaisiais vienmandatinėse apylinkėse", - teigė politologas. Priminsime, kad konservatoriai jau apsigalvojo ir naikinti vienmandačių nesiūlys.

Komentuodamas savivaldybių situaciją, B.Ivanovas nurodė, kad jos turėtų būti apolitiškos.

„Savivaldybės funkcija yra atstovauti jai pasitikėjimą parodžiusiai bendruomenei ir rūpintis būtent jos reikalais. Deja, pas mus yra taip, kad atėję į vietos valdžią žmonės skubiai pakeičia savivaldybių įmonių vadovus, o šie pradeda rūpintis tik savo partijų reikalais.

Taip neturi būti ir šią ydingą tvarką buvo bandoma keisti, bet klausimas netikėtai iš visų dienotvarkių dingo, - daugeliui žinomą problemą įvardijo B.Ivanovas. - Užtat staiga KT pastebėjo, kad „neteisingai" renkami merai.

Kaip sakiau, įstatymas yra tobulintinas, tačiau kiek legitimus yra pats šiandieninis KT ir kiek legitimūs yra jo priimami sprendimai? Man tai primena rupūžės movimą ant guminio kamuolio - daug vargo ir jokios naudos."