Konservatoriai siūlo suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Tai numatantį siūlymą šiuo metu Seime svarstomoms Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtoms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms, kuriomis dar metams būtų pratęstos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos ribojamosios priemonės dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, įregistravo Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis.

Projektu taip pat siūloma uždrausti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus sunkvežimių kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Ministerijos vertinimu, tai padėtų užkirsti kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams ir netiesioginiam Rusijos bei Baltarusijos režimų rėmimui, kai iš šių šalių atvykstančių sunkvežimių degalai yra nupilami ir parduodami Lietuvoje.

L. Kasčiūnas teigia palaikysiantis tokį siūlymą, bet vien techninių pataisų, pasak jo, nepakanka. Anot politiko, rimtai vertinant nacionalinio saugumo iššūkius, reikia platesnių ir nuoseklesnių priemonių.

Kaip teigia iniciatyvos autoriai, šiuo metu apie 70 proc. atvykusių baltarusių yra ekonominiai migrantai, kurie gavę leidimą laikinai gyventi, arba lieka Lietuvoje, arba vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Tuo tarpu demokratinės opozicijos atstovai, politiniai pabėgėliai, kurie Lietuvoje ieškojo politinio prieglobsčio, buvo apsaugoti ir gavo garantijas Lietuvoje. Taip pat absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, beveik reguliariai grįžta į Baltarusiją. Konservatorių duomenimis, 2023 m. gruodį buvo fiksuota 38 tūkst. tokių atvejų.

„Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan. Baltarusijos žvalgybos tarnybos nuolat renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir jos veiklą, siekia agresyviai verbuoti per sieną vykstančius asmenis“, – pastebi pasiūlymo autoriai.

Todėl, pasak Seimo narių, siekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus, tikslinga sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą taip, kaip tai nustatyta Rusijos piliečių atžvilgiu, su atitinkamomis jiems taikomomis humanitarinėmis išimtimis.

Toks ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galėtų juos keisti be jokių ribojimų.

Tuo tarpu siekiant suvaldyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, būtų panaikinami Baltarusijos piliečiams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją ar Rusiją.

Kaip numatoma registruotame siūlyme, išimtys būtų taikomos ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, ar vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į ES valstybes, ar iš jų arba tranzitu per Lietuvą. Taip pat, jeigu grįžtama dėl nuo Baltarusijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Praėjusiais metais tokia ribojamoji priemonė buvo pritaikyta Rusijos piliečiams.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad valdantieji iki šiol nerado politinės valios suvienodinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų ribojamųjų priemonių.

„Toks atsargumas sunkiai paaiškinamas, nes Baltarusijos režimas šiandien yra ne neutrali valstybė, o aktyvus Rusijos agresijos bendrininkas. Baltarusija padeda Rusijai jos kare prieš Ukrainą, leidžia savo teritoriją naudoti kariniams veiksmams ir tuo pačiu dalyvauja priešiškose hibridinėse operacijose prieš Lietuvą – iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę ne kartą buvo leidžiami kontrabandiniai balionai ir dronai“, – sakė Seimo narys.

Jis pastebi, kad tai nėra pavieniai incidentai, o sistemingo spaudimo ir provokacijų dalis.

Esant tokioms aplinkybėms, L. Kasčiūno nuomone, nėra pagrįstų priežasčių taikyti skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, nes abi valstybės veikia išvien ir kelia grėsmę mūsų regiono saugumui.

Būtent todėl, Seimo konservatorių teigimu, mūsų atsakas turi būti nuoseklus, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turi būti vertinami vienodai – atsižvelgiant į jų valstybių vykdomą agresyvią politiką ir veiksmus, kurie kelia grėsmę Lietuvai, Ukrainai ir viso regiono saugumui.

ELTA primena, kad kovo mėnesį jau antrą kartą konservatoriams nepavyko parlamentui pateikti įstatymo pataisų, siūlančių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo Lietuvoje sąlygas.

Socialdemokratams paprašius, šis klausimas praėjusią savaitę išbrauktas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės. Kaip akcentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, išimtinė teisė teikti tokį projektą yra suteikta Vyriausybei.

Opozicinės TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė planavo pasiūlyti parlamentarams uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti NT šalia karinių poligonų ir kitų strategiškai svarbių objektų.

Norintiems įsikurti šalia tokių objektų būtų numatytas papildomas saugiklis– tokį NT galėtų įsigyti tik Lietuvos institucijų sutikimą gavę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.

Jei Seimas pritartų projektui, įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje galėtų tik galiojantį leidimą nuolat gyventi turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Tokios galimybės neturėtų leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje turintys šių šalių piliečiai.

Galiojantis įstatymas nereglamentuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisės įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ar karinių poligonų.