Kovoje su smurtu ir patyčiomis mokyklose siūloma nauja priemonė – apklausos

Jos būtų vykdomos Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir periodiškumu.  

Tai siūlančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo „laisviečiai“ Kasparas Adomaitis ir Tomas Vytautas Raskevičius kartu su kitais kolegomis.

Jeigu Seimas pritartų, atsižvelgiant į apklausų rezultatus, mokyklos steigėjas turės paruošti specializuotus smurto ir patyčių prevencinių programų planus, kurių efektyvumas būtų vertinamas kasmetinėse apklausose.

Tikimasi, kad toks reguliavimas užtikrins patyčių ir smurto paplitimo monitoringą Lietuvos mokyklose, pasitarnaus prevencijai, sudarys galimybę institucijoms susipažinti su realia, duomenimis grįsta smurto ir patyčių mokyklose problematika Lietuvoje.

Įstatymo pataisų autoriai K. Adomaitis ir T. V. Raskevičius mano, kad atsiradus minėtiems pokyčiams pagerės mokyklos bendruomenės emocinė ir psichinė sveikata, taip pat mokiniai, pedagogai ir tėvai bus labiau informuoti apie patyčių ir smurto problemą.

Pasak „laisviečių“, nors 2016 m. atsirado nemažai teisinių pokyčių patyčių prevencijos srityje, apklausų duomenys rodo, kad situacija Lietuvoje negerėja.

2021-2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva vykdomo HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tyrimo duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčių paplitimas yra vienas didžiausių tarp Europos valstybių.

Kaip nurodo parlamentarai, su šia problema susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis.

Anot dokumento aiškinamojo rašto, iš viso 28 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių Lietuvos mokyklose patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį.

Iš viso net 36 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių bent kartą ar du kartus per pastaruosius porą mėnesių tyčiojosi iš kitų asmenų elektroninėje erdvėje. Analogiškai 32 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių tapo kibernetinių patyčių aukomis.

Šiuo metu mokyklos neturi įstatyme numatytos pareigos vykdyti anonimines mokyklos bendruomenės apklausas dėl smurto ir patyčių.

Patyčių prevencijos programos įgyvendinamos pačių mokyklų iniciatyva.

Skaičiuojama, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti reikės apie 100-200 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Rengiant projektą parlamentarai konsultavosi su VšĮ „Vaikų linija“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovais.