Arčiausiai – už 40 m – nuo būsimų laidojimo namų sodybos savininkas Linas Dzigelis piktinosi, kad statytojai laiku jo neinformavo apie statybą ir teisybės galimai ieškosiąs teisme.

Kretingoje kratosi laidojimo namų kaimynystės: laidotuvių procesija važiuos vos ne pro kiemą

Pajūrio naujienos

2024-01-19 17:17

Pasklidus žiniai, kad Šventosios gatvėje Nr. 25D, laisvame plote tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „Rimi“, ketinama statyti modernų laidojimo namų kompleksą ir į viešą svarstymą Savivaldybėje šią savaitę pakvietus kretingiškius, kilo gretimų sklypų savininkų, taip pat Kretingos mieste veikiančių laidojimo namų „Rimtis“ akcininkų, nepasitenkinimas.

Kaimynai išsakė priekaištus dėl to, kad jiems nepatinka ši kaimynystė, kad dėl to nuvertės jų žemė.

Be to, apie tai, kad statys laidojimo namus, jie išvis nebuvę informuoti – sužinoję iš žiniasklaidos.

Laidojimo namų „Rimtis“ atstovai įsitikinę, kad vienų laidojimo namų mieste pakanka, o, jeigu jau verslininkai užsimojo statyti naują kompleksą, tegul stato ne mieste, o šalia naujųjų kapinių Petrikaičiuose.

Pristatė kompleksą ir jo prieigas

Be miestelėnų, svarstymo procedūroje dalyvavo laidojimo namų komplekso „Tylos namai“ projekto autorė MB „Projekto vizijos“ iš Telšių projektuotoja Vilija Austienė, statybos užsakovai – laidojimo ir kremavimo paslaugų įmonių grupės „Re Verum“ Klaipėdos regiono vadovas Vidas Valauskas, Savivaldybės atstovai.

Privatus 0,7 ha ploto sklypas, kurį asmeninės nuosavybės teise įsigijo bendrovė „Lodvila“ iš Vilniaus rajono, pagal Bendrąjį rajono planą priskiriamas specializuotų kompleksų zonai, o statiniai – visuomenei svarbių statinių kategorijai.

Į sklypą numatyti du įvažiavimai-išvažiavimai: vienas jų – palei geležinkelį išsukant į žvyruotą servitutinį kelią, o iš jo – į Šventosios gatvę, kitą ketinama naujai įrengti per valstybinę žemę palei „Rimi“ prekybos centrą ir ties transformatorine išvedantį į Šventosios gatvę.

V. Austienė pristatė būsimą 585 kv. m ploto kompleksą, kurį sudarytų 3 atskiri statiniai – 2 po 119 kv. m ir vienas 345 kv. m. Juose būtų įrengtos 4 šarvojimo salės su svečių kambariais ir sanitariniais mazgais, automobilių stovėjimo vietos, teritorija apželdinta ir apšviesta.

Nuvertės gretutiniai sklypai

„O ar klausėte kaimynų – pritaria jie statybai ar ne. Mano brolis kapitonas – vieno sklypų savininkas, jis dabar jūroje, ir nė žinoti nieko nežinojo.

Laidotuvių procesija važiuos vos ne pro jo kiemą“, – pirmoji piktintis pratrūko geležinės kartos atstove prisistačiusi garbaus amžiaus moteris.

Po jos daugiausia priekaištų išsakė 2-jų su laidojimo namų kompleksu besiribojančių sklypų, kuriuose jau pradėtos individualių namų statybos, savininkai: Šventosios g. Nr. 27 – Linas Dzigelis ir Šventosios g. 25B – Rokas Grudzinskas. L. Dzigelio sklypą nuo laidojimo komplekso sklypo skiria apie 40 m, o R. Grudzinsko – 110 m.

Kilus susirinkusiųjų nepasitenkinimo bangai, projekto autorei Vilijai Austienei (dešinėje) beveik neteko detalizuoti būsimo komplekso infrastruktūros.

„Dabar statyba užkonservuota, pavasarį žadėjau ją atnaujinti. Kodėl nieko nepranešėte? Būčiau iš anksto pardavęs sklypą, dabar jis nuvertėjo perpus. Nuo vaikystės gyvenu netoliese – veikia emocinis faktorius, norėjau gyventi netoli gimtų vietų, bet, kad per langą teks žiūrėti į laidojimo namus, negalėjau nė įsivaizduoti. Kas dabar pirks šį sklypą – gal jūs pirktumėte? – retoriškai verslininkų klausė R. Grudzinskas.

– Apie statybas sužinojome tik neseniai, nuvažiavau į vietą – o ten kabo informacinė lentelė, gal kiek didesnė už A4 formato popieriaus lapą.“

Kretingiškį palaikė dar arčiau gyvenantis L. Dzigelis: „Pirkite mūsų sklypus, įrenkite juose didesnes parkavimo aikšteles.

Gal dar ir mano namuose šarvokite, – ironizavo vyras. – Jei ne, eisime į teismus: laiku neinformavote ir per tai mes patiriame finansinius nuostolius.“

Pasisakiusiųjų žiniomis, nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujas įstatymas, įpareigojantis informuoti kaimynus apie būsimas statybas

. Tačiau Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė patikslino, kad privaloma informuoti tik su statyba besiribojančių sklypų savininkus, ir pripažino, kad tai, metų sandūroje besikeičiant įstatymams, nebuvo padaryta.

Ritualinių paslaugų įmonės „Rimtis“ viena akcininkių stebėjosi, kodėl verslininkai nepasirinko Petrikaičių kapinių prieigų, nes, jos žiniomis, ten buvo ketinama statyti laidojimo namus.

O laidojimo namų „Rimtis“ vadovas Juozas Donauskas raštu išdėstė savo argumentus, kad pastaroji vieta – netinkama, per didelis šarvojimo salių skaičius, motyvavo, kad „Rimtyje“ per dieną šarvojama vos po vieną velionį.

Kretingiškė Irena Navasaitienė, turinti žemės sklypą šalia planuojamo komplekso, siūlė verslininkams toje vietoje statyti vaikų darželį.

Ji dar pastebėjo, kad dabartinė vieta – itin nepatogi laidotuvių eisenai eismo atžvilgiu: Šventosios gatvėje tektų pravažiuoti tris šviesoforus, apsisukti ties „Norfa“, o trumpai tedegant žaliam signalui spėja pravažiuoti vos 3–4 automobiliai.

„Susidarytų dideli kamščiai, nes žmonės įpratę praleisti laidotuvių procesijas“, – manė ji.

Sklypo arčiau „Norfos“ ir servitutinio kelio savininkas Rokas Grudzinkas tikino, kad dėl būsimos kaimynystės perpus nuvertės jo žemė ir statiniai.

Rado argumentų atidėti svarstymą

Gyventojų priekaištus Kretingos rajono meras Antanas Kalnius atrėmė, patikinęs, kad tai nėra rimti argumentai, dėl ko verslininkai negalėtų statyti.

„Tai, kad mieste jau yra vieni laidojimo namai ir nereikia naujų, neįtikina. Kuo didesnė konkurencija, tuo žmonėms yra geriau.

Taip pat ne argumentas, kad noriu-nenoriu gyventi vienoje ar kitoje kaimynystėje, ar kad mano turtas nuvertės.

Praeitų pusė metų, sakytumėt – neinformavo prieš metus, praeitų metai, sakytumėt – neinformavo prieš dvejus metus. Savivaldybė neturi teisės daryti įtakos – statyti ar ne laidojimo namus, nes žmonės nusipirko sklypą, ir tai – jų nuosavybė. Mes galime ieškoti optimalių sprendimų dėl apsaugos zonų, atstumų.“

Mero žodžiais, jeigu anksčiau įrengtas įvažiavimo-išvažiavimo kelias būtų privatus, tuomet verslininkams galėtų drausti juo važiuoti, kad nebūtų nepatogumų kaimynams, bet dabartinis žvyrkelis yra viešas.

Tačiau, A. Kalniui pasidomėjus, ar yra gautas Savivaldybės sutikimas ir leidimas išvažiuoti iš verslininkų sklypo į kelią per likusį nedidelį valstybinės žemės ruožą prie geležinkelio, projekto autorė V. Austienė dėl atsakymo suglumo.

„Kaip galėjote viską planuoti, jeigu nesate išsinuomoję to žemės ruožo, – nustebo A. Kalnius ir tuo remiantis svarstymas buvo atidėtas. – Neturime teisės užkirsti kelio verslui, tačiau Kretingos miesto žemė yra Savivaldybės ir nuomojama arba parduodama konkurso būdu.“

L. Dzigelis pabaigoje ironizavo: „Nusipirksime tą sklypą, per kurį nori įsirengti išvažiavimą, ir įrengsime karuseles – tegul sau sukasi.“

---

Po posėdžio įmonių grupės „Re Verum“ Klaipėdos regiono vadovas Vidas Valauskas „Pajūrio naujienas“ patikino, kad jie turį dar pernai gruodžio 6 d. Kretingos rajono savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus Petro Šadreikos pasirašytą sutikimą dėl įvažiavimų per valstybinę žemę.

Su tuo supažindintas meras A. Kalnius sakė: „Dokumentų Savivaldybėje parengiama daug ir įvairių – visų negaliu atsiminti.

Puiku, jeigu statyba neprasilenkia su teisės aktais.“

V. Valauskas teigė, kad prašymą dėl viešinimo Savivaldybei pateikė gruodžio 22 d., bet įstatymui dėl privalomo viešinimo besiribojančių sklypų savininkams įsigaliojus nuo sausio 1 d., pripažino, kad viešinimą praleido.

Todėl artimiausiu metu jis tikino vyksiąs į Savivaldybę išsiaiškinti, ar projekte nėra ir daugiau pražiūrėtų vietų.