Kretingos rajone dėl dingusio kelio aiškinsis teisme ir prokuratūroje

Buvo kelias – ir kelio nėra

Praėjusį ketvirtadienį į Jokūbavo kultūros centro salę susirinkę jokūbaviškiai, laukdami Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir sklypo, per kurį ėjo ginčus sukėlusio kelio ruožas, savininkės Ievos Latakienės, vis negalėjo atsitokėti ir dalijosi įspūdžiais, kuriuos patyrė prieš pat rugpjūčio 26-ąją vykusį tarybos posėdį išvydę išardytą kelią, kuriuo jokūbaviškiai naudojosi nuo 1981 metų.

„Anksti ryte ėjom grybauti, kelias dar buvo. Grįžtant vietoj jo pamatėm akmenis, ką tik susodintas pušeles ir užrašus, kad čia – privati nuosavybė.

Argi šitaip galima? Ir kaip mums savo sklypus pasiekti?“, – šurmuliavo žmonės, tikinę, kad palei kelią Jokūbavas – Petrikaičiai esama 34 sklypų, ir, netikėtai panaikinus pravažiavimą 380 m ilgio kelio ruožu, savo žemę norintiems pasiekti ūkininkams tektų daryti 6–7 km ilgio lankstą.

Atvykus merui A. Kalniui, vicemerui Dangirui Samaliui, nemenkam būriui tarybos narių bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Violetai Turauskaitei, Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirimininkas Mantas Keblys išsakė jokūbaviškių poziciją, kuri buvo išdėstyta ir 82 gyventojų pasirašytame rašte.

„Situaciją žinome visi: buvo keliukas, kuriuo mes naudojomės apie 40 metų. Sklypas, per kurį ėjo kelio ruožas, buvo privati nuosavybė toli gražu ne pirmus metus, ir jokių problemų nekildavo.

Suprantam: verslas turi savus interesus, bet įsigydami šį sklypą verslininkai juk matė ir dokumentus, ir situaciją: čia yra kelias.

Mūsų žiniomis, Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) naujiesiems savininkams buvo nurodžiusi, kad, jeigu jie nuties kitą kelią, galės šį ruožą panaikinti. Ir jeigu savininkai, prieš uždarydami kelią, būtų pasitarę su bendruomene, gal nebūtų tokio ažiotažo ir tokio pasipiktinimo, gal būtume radę visiems priimtiną sprendimą, bet to padaryta nebuvo.

Mūsų pozicija aiški: negali būti taip, kad, esant keliui, mes turime važiuoti aplink keletą kilometrų, kad pasiektume savo sklypus“, – kalbėjo M. Keblys.

„Kodėl turime tokią situaciją? Buvo priimtas tarybos sprendimas: ar geras, ar blogas – kitas klausimas. Ką turėtų daryti bet kuris atsakingas žmogus, jeigu prieš posėdį gauna dokumentus, kurie prieštarauja vieni kitiems?

Bandyti išsiaiškinti, nes aš turiu vienus dokumentus, mano oponentai – kitus. Ar tas kelias buvo, ar yra, ar reikalingas – nesiginčiju. Ar gerai, kad ten užsodinti medžiai – manau, ne. Ar viskas buvo teisingai padaryta ir ar nuo kažkelintų metų buvo priimami teisingi su tuo keliu ir sklypu susiję sprendimai, negaliu atsakyti.

Mes su M. Kebliu susitikome ketvirtadienį prieš tarybos posėdį, ir sakiau, kad turime sėsti prie bendro stalo, žiūrėti, kas negerai padaryta, galbūt pasikviečiant atitinkamas tarnybas, kad jos padėtų išsiaiškinti, kur kokios klaidos.

Bet kodėl tarybos posėdyje mes priėmėme tokį sprendimą, kodėl mes skubėjome? Juk galėjome iki kito tarybos posėdžio viską išsiaiškinti“, – bandė situaciją aiškinti A. Kalnius.

Pasak bendruomenės pirmininko, kalba ir eina apie tai, kaip atitaisyti padarytą klaidą, nes juk negali taip būti: buvo kelias – ir kelio nėra.

O V. Turauskaitė savo ruožtu pastebėjo, jog į kai kuriuos klausimus šiuo metu negali atsakyti nei vienas Savivaldybės administracijos specialistas, ir, manoma, į juos atsakys teisėsaugos institucijos, į kurias administracija rengiasi kreiptis.

Kreipėsi į teismą

Prasidėjus ginčui, ar kelias yra valstybinis, ar ne, į susitikimą atėjusi sklypo savininkė I. Latakienė sakė, jog buvo įdomu stebėti, kaip diskutuojama apie jai, kaip bendrasavininkei, priklausantį sklypą bei traktuojama, jog savininkai esą blogiečiai.

„Situacija visiškai priešinga, negu jums nupiešė. Padėtis tokia: kadangi yra pradėti teisminiai procesai, aš galiu apsisukti, išeiti ir visiškai nekomunikuoti.

Aš turiu savo nuomonę, kas per politinis šou čia buvo padarytas“, – kalbėjo I. Latakienė, pabrėžusi, jog chronologiškai sudėliojo visą įvykių seką nuo to, kai buvo įsigytas sklypas, t.y. nuo 2020-ųjų liepos 10 dienos.

„Mūsų sklype esantis pravažiavimas visada buvo tik asmeninė nuosavybė nuo jo suformavimo pradžios. Niekada nebuvo servituto ir valstybinio kelio – aš turiu kadastrinę bylą ir visus dokumentus, – aidint pasipiktinimo šūksniams tikino I. Latakienė.

– Pravažiavimo plotas įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą, nėra ir niekada nebuvo išskirto sklypo keliui ar infrastruktūrinio koridoriaus.

Užsidarydami pravažiavimą mes užsidarėme savo sklypo viduje, neužkertant kelio nė vienam gyventojui patekti prie savo sklypo, nes atvažiavimai yra iš abiejų pusių ir prie visų sklypų. Įsitraukdama mūsų sklypo dalį į vietinių kelių sąrašą Savivaldybė užprogramavo teisinį konfliktą, kėsindamasi į privačią asmeninę nuosavybę.

Toks sprendimo priėmimas nesuteikė jai teisės nei į mūsų asmeninę nuosavybę, nei į tolesnius veiksmus formuojant mūsų sklypo dalį kaip kelią“.

Sklypo bendrasavininkė teigė, jog, kadangi čia bus vystomas projektas, kuriame pravažiavimas nenumatytas, dar gegužės pabaigoje kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu dėl informacijos pateikimo ir siūlė kelią iškeldinti per valstybinės žemės ruožą.

Prašyme rašyta, kad savininkai geranoriškai sutinka prisidėti prie problemos sprendimo būdų ir jų įgyvendinimo, tačiau esą administracijos direktorius Egidijus Viskontas ne tik nenorėjęs ieškoti sprendimo būdų bei bendradarbiauti, bet ir viršijęs savo įgaliojimus, dėl ko sklypo savininkai buvo priversti kreiptis į teismą.

Esą po to šalys susitarė dėl taikos sutarties, tačiau vis tiek administracija tyliai įrašiusi asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, kuri vadinama pravažiavimu, į vietinės reikšmės kelių sąrašą.

„Savivaldybei mes nebuvom prisiėmę jokių įsipareigojimų ir su ja nebuvome sudarę jokių sutarčių dėl jokio kelio rengimo“, – akcentavo I. Latakienė, pabrėžusi, kad Savivaldybė turėtų užtikrinti privažiavimus prie sklypų ne jų sąskaita, o rodyti iniciatyvą ir ieškoti racionalių situacijos sprendimo būdų, bei pridūrusi, jog Jokūbavo bendruomenė esanti sukurstyta, suklaidinta ir kurstoma.

I. Latakienė per praėjusius savivaldos rinkimus kandidatavo į Kretingos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“, kuriam priklauso ir A. Kalnius, tačiau į tarybą nepateko.

Kas suklydo – reikės aiškintis

I. Latakienei išėjus, meras apibendrino, jog situacija nesanti gera, o sprendimo būdai buvo, tačiau administracijos direktorius nesiėmė veiksmų, kad abi pusės būtų patenkintos.

„Jeigu būtume susėdę ir kalbėjęsi, o ne „pasileidę plaukus“, jeigu administracijos direktorius nebūtų tarybai pateikęs sprendimo, šiandien tokios situacijos neturėtume“, – sakė meras, kurio žodžius pertraukė gyventojai, teigdami, jog jokio sutarimo nebūt buvę.

– Aš pasistengsiu paprašyti, kad Ieva nuimtų medelius.

Bet dabar yra taip: pažeisti ir savininkės, ir jūsų interesai. Tačiau gyvename teisinėje valstybėje, tad išsiaiškinsime“.

Susitikime dalyvavę tarybos nariai bandė svarstyti: kaip galėjo atsitikti, kad susiklostė tokia situacija, ir kur buvo padarytos klaidos: ar suklydo buvusi administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, ar kiti specialistai, rengę tarybos sprendimą dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo pakeitimo.

NŽT Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus sakė, jog keliukas esąs nuo senų laikų: „Žinau tiek, kiek yra mūsų archyvuose. 1996 m. į šį sklypą su visu keliu buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Tas žmogus, kuriam teisės buvo atkurtos, niekada to kelio neuždarinėjo. Kaip ten kas buvo skaičiuota, dabar teks išsiaiškinti, kartu aiškinantis, ir kas buvo padaryta po gero dešimtmečio, kai buvo atliekami sklypo tikslieji kadastriniai matavimai.

Tuo metu aš jau dirbau, ir mums buvo aišku, kad to kelio uždaryti negalima.

Sklypo savininkai, projekto autorius ir tuometinis Žalgirio seniūnas Povilas Šlyžius ant plano buvo pasirašę, kad savininkai įsipareigoja keliuką iškelti ir numatyta iškelti jį į šiaurinę pusę pagal miškelį. Bet kol jo neiškels, buvo įpareigojimas keliuko neuždaryti.

Bet iki 2020-ųjų jie nieko nepadarė, sklypas buvo parduotas, o naujieji savininkai, turėdami kadastrinius matavimus su visu keliuku, daug nesigilino. Manau, kad moraliniu požiūriu pasielgta neteisingai: visi turime vieni kitus gerbti, visi turime eiti, praeiti ir pravažiuoti“.

Paklaustas, ar sklypo savininkai nepasodino pušelių ne tik savo, bet ir valstybinėje žemėje, D. Vitkus sakė, jog už upelio pušelės išties esančios valdiškoje žemėje.

„Mes vakar priėmėme sprendimą, kviesime sklypo savininkus, važiuosime į vietą ir pasižiūrėsime visas ribas. Tačiau ar pušelės keliais metrais arčiau, ar toliau, tai neišsprendžia pagrindinės problemos. Jai spręsti matau vieną galimybę: susigrąžinti kelią.

Būdų yra keletas: jeigu buvo privatizuota neteisingai, tai derėtų ginti viešą interesą, o jeigu teisingai – paimti visuomenės poreikiams“.

Bendruomenės pirmininkui pasiteiravus, ar naujieji savininkai nebuvo įpareigoti iškeldinti keliuko, D. Vitkus sakė, jog primygtinai įpareigota nebuvo, tačiau savininkams buvo primintas senas susitarimas ir jie buvo informuoti, jog uždaryti kelio ruožą jie galės tada, kai bus padarytas apvažiavimas.

Ir priminė: kadangi kelias, kaip įrenginys, yra inventorizuotas, įregistruotas Savivaldybės balanse, jis yra Savivaldybės turtas.

„Turime bendrą su NŽT problemą: kelio Jokūbavas-Petrikaičiai buvo inventorizuota 2,4 km, 2018 m. Savivaldybė nusipirko atitinkamą paslaugą ir pradėjo registruoti visus žemės sklypus bei registruoti statinius, tarp jų – ir kelius, – priešistorę aiškino V. Turauskaitė.

– Prieš pusmetį buvo registruoti du kelio ruožai iki privataus sklypo ir nuo jo. Rengiant tarybos sprendimą, viso kelio beliko 2,035 km – neliko to 380 m ruožo. Bet tas ruožas, t.y. kelias, kaip statinys, inventorizuotas ir yra mūsų administracijos apskaitoje: jis kaip buvo kelias, taip ir yra, tačiau ir teisinio ginčo čia esama.

Manau, mes jį išspręsime: jau kreipėmės į visas institucijas, į kurias galėjome kreiptis, ir rengiame dokumentus Prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo“.

Tarybos nariams ir merui pradėjus aiškintis, kas ko nepadarė bei kas ko nesužiūrėjo, jokūbaviškiai paprašė politikų nesivelti į ginčus, o tiesiai šviesiai atsakyti: kas dabar bus? Pasak mero, ar bus atidarytas pravažiavimas priklausys tik nuo I. Latakienės.

O administracijos direktoriaus pavaduotoja sakė paklausysianti nuskambėjusio patarimo iki kol vyks teisiniai ginčai, prašyti, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sklypo savininkai būtų įpareigoti atidaryti pravažiavimą.

„Nuskambėjo alternatyvus pasiūlymas, kad Savivaldybė savo lėšomis nutiestų apvažiavimą. Manau, kad tai būtų nesąžininga mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Patys jokūbaviškiai iškėlė daug kitų problemų: Klaipėdos gatvėje nėra šaligatvių, padorių kelkraščių, perėjos, trūksta gatvių apšvietimo.

Tai kodėl lėšas, kurios galėtų būti panaudotos šioms ir kitoms problemoms spręsti, turėtume skirti apvažiavimui? Juolab kad ir NŽT priminė buvusį susitarimą: tegul savininkai sudaro sąlygas gyventojams pravažiuoti, o norėdami uždaryti kelio ruožą tenutiesia kitą keliuką savo, o ne Savivaldybės biudžeto lėšomis“, – akcentavo V. Turauskaitė.