„Kultūros sala“ Neringa Seime kvietė nerti į Kultūros sostinės metus

„Mums buvo nemenkas iššūkis sudėtingomis karantino sąlygomis suorganizuoti šį spektaklį, parodą ir apskritojo stalo diskusiją. Atvykome čia su žinute. Lietuvos kultūros sostinės kontekste norime atskleisti galbūt ne visada žinomą, matytą, girdėtą Kuršių nerijos kultūrinę tapatybę. Norime kalbėti apie tai, kas mus sieja su europiniu kultūriniu kontekstu, apie savo istoriją, dažnai sudėtingą ir dramatišką. Mes norime kalbėti ir apie legendinę Nidos menininkų koloniją. Norime, kad ir Lietuva, ir pasaulis darkart sužinotų apie tikrąjį Lietuvos perlą - Kuršių neriją“, - kreipdamasis į Seimo rūmų Didžiajame kieme susirinkusią publiką kalbėjo projekto „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovas, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Neringos - Lietuvos kultūros sostinės programos pristatymas Seime vyko Neringos bičiulių laikinosios Seimo narių grupės, Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Seimo narių Andriaus Bagdono ir Antano Vinkaus iniciatyva.

„Neringa turi be galo daug gerbėjų, šio krašto mylėtojų ir draugų, o šis renginys tai darkart įrodė. Ačiū jums visiems už buvimą drauge“, - sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

„Ryšys su Neringa kiekvieno ypatingas. Neringa kaip tiltas jungia skirtingas žmonių grupes. Linkiu, kad šiais metais kiekvienas rastumėte laiko aplankyti Kuršių neriją. Neringa visad garsėjo dėmesiu kultūrai. O gyvenančius ten kviečiu kartais išvykti, kad suprastumėte kokia brangi yra Neringa“, - kalbėjo Seimo narys A. Bagdonas.

Kelionė paskui kultūros karavaną

Renginio svečiams Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis sakė, jog šiandien į sostinę, į Lietuvos širdį, atvyko patys brangiausi svečiai. „Mane šis kraštas visada žavėjo savo paslaptimi. Sykį ten pabuvęs, tą jausmą širdy nešiojiesi visą savo gyvenimą. Neringa - vakariausias Lietuvos taškas, Mažosios Lietuvos dalis. Tai, kas yra “Kultūros saloje„ - nepakartojama. Neringos kultūrinis lobynas yra ir Lietuvos kultūrinis lobynas. Dabar Lietuva turi dvi širdis - Vilnių ir Neringą. “Kultūros sala„ - tai pradžia reiškinio, kuris, tikiu, niekada nesibaigs“, - sakė V. Juozapaitis.

NUSTEBINO. Seimo rūmų Didžiajame kieme pristatyto šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauka susirinkusius stebino ne tik mistiška atmosfera, įspūdingais kostiumais, bet ir Vilniaus centre sukurtu pajūrio scenovaizdžiu. Džojos Gundos BARYSAITĖS nuotr.

Seimo rūmų Didžiajame kieme pristatyto šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauka susirinkusius stebino ne tik mistiška atmosfera, įspūdingais kostiumais, bet ir Vilniaus centre sukurtu pajūrio scenovaizdžiu. Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ pasirodymui parūpino toną smėlio.

Kiekvienas Neringoje gimęs, gyvenęs, kūręs ar tik apsilankęs paliko savas pėdas smėlyje. Jų ieškome vaikščiodami basomis. Spektaklio kūrėjai kviečia „nusiauti“ savo kasdienius rūpesčius ir leistis kartu su per Kuršių nerija keliaujančiu kultūros karavanu.

„Laikas nė(e)rimui“ koduoja žodžius „nėrimas / nerimas“, asociatyviai susijusius su neriančiais gilyn narais, tinklų nėrimu, o gal sielos nerimu - su visu tuo, kas taip būdinga Neringai", - kūrybiniu sumanymu dalijosi renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko ir pridūrė, jog Šeiko šokio teatro ir Neringos bendruomenės jungtinis projektas įtrauks mažus ir didelius, gamtos ir kultūros - visus Neringos mylėtojus.

„Nėra gražesnio kurorto už Neringą. Ji - mūsų deimantas. Neringa yra ir neringiškių, ir visos Lietuvos. Ji traukia turistus iš viso pasaulio. Puoselėkite ir toliau ją savo meile, širdimi ir darbais. Linkiu, kad visi Neringos svečiai turėtų galimybę žavėtis Neringos gamtos, kultūros, maisto paveldu“, - linkėjo Seimo narys, projekto „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ ambasadorius A. Vinkus.

Kūryba po nerijos dangumi

Iš Neringos į LR Seimą atvyko ir itin turtinga tapybos darbų paroda „Po amžinuoju Kuršių nerijos dangumi“ (parodos kuratorė - Kristina Jokubavičienė). Parodą sudaro trys dalys, pristatančios istorinį Nidos dailininkų kolonijos palikimą, tapybos tradicijos tęstinumą sovietmečiu bei Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.

Pirmoji parodos dalis skiriama istorinei Nidos dailininkų kolonijai, kurios dalyvių kūrybą pristato rinktiniai paveikslai iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo Rytų Prūsijos dailės rinkinio, vertingo ir menine, ir istorine-pažintine prasme. Parodoje eksponuojami Carlo Knaufo, Ernsto Mollenhauerio, Otto Beyerio, Bruno Bielefeldo ir kitų žymių menininkų sukurti paveikslai.

XX a. antrajai pusei parodoje atstovauja paveikslai iš Neringos muziejų rinkinio. Eduardas Jonušas (1932-2014) yra vienas iš žinomiausių šiuolaikinių Neringos menininkų, kuris nutapė krašto žmonių portretų, rinko ir restauravo antkapinius paminklus krikštus, kaupė medžiagą ir tyrinėjo vėtrunges, įgyvendino savo didžiausią svajonę - pagal senus brėžinius pastatė senovinį laivą kurėną. Vilnietis tapytojas Romualdas Kunca (1935-2011) dažnai vadinamas ištikimiausiu Kuršių nerijos metraštininku. Pamario ir pajūrio, Nidos pakrančių vaizdai, valtys ir žvejų portretai buvo svarbiausios jo kūrinių temos.

Trečiojoje parodos dalyje šiandieninės Kuršių nerijos meninę atmosferą atskleidžia tarptautinio Nidos tapybos plenerų „Nidos ekspresija“ dalyvių paveikslai. Jaunų dailininkų, 1995 m. susirinkusių į pirmąjį plenerą Nidoje, vienas iš tikslų buvo atgaivinti senąją plenerizmo dvasią. Tapytojo Sauliaus Kruopio nuosekliai ir kryptingai kuruojami ekspresionistinės pakraipos plenerai vyksta jau 25 metus. Parodoje eksponuojami S. Kruopio, Arvydo Bagdono, Skaidrės Butnoriūtės, Adelės Kasputienės, Augenio Kaspučio, Broniaus Leonavičiaus, Juozo Pranckevičiaus, Giedrės Riškutės, Valerijos Vijos Tarabildienės, Kazio Tarabildos, Rimanto Žmuidzinavičiaus darbai.

Neringos - Lietuvos kultūros sostinės 2021 dienas Vilniuje užbaigė LR Seime organizuota apskritojo stalo diskusija „Kuršių nerija mums ir pasauliui“.

Kultūros salos istorija: žvejo kasdienybė

Žvejyba pamaryje iki šiol yra ne tik amatas, ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas, svarbi kultūrinio kraštovaizdžio dalis.

Tačiau ar tikrai žinome, kokia buvo senųjų kuršinininkų kasdienybė? Kuo jie gyveno? Kuo mėgavosi per pusryčius? Kokias šventes švęsdavo? Kokios ligos juos kamuodavo?

Apie visa tai kviečiame sužinoti septintajame ciklo „Kultūros salos istorija“ vaizdo pasakojime „Žvejo kasdienybė“.

Jame muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė papasakos ir apie įvairius prietarus, susijusius su žvejyba, kurių Kuršmarių žvejai turėjo ne vieną, ir apie neeilinius sekmadienio šventimo įpročius, ir apie žvejų vaikams tekusius darbus.

Kviečiame drauge pasivaikščioti po Kuršmarių žvejo sodybą ir jo gyvenimo užkaborius!

Vaizdo pasakojimą stebėkite tiesiogiai „Kultūros salos“, Neringos muziejų bei Thomo Manno kultūros centro „Facebook“ paskyrose gegužės 25 d. 19 val.