„Kultūros salos“ ženklas įgavo naujas formas

Šviesos labirintą Nidoje sukūrė dizaino studija „DADADA Studio“. Neringos gyventojai ir svečiai labirintu galės džiaugtis visus metus.

„Įžengėme į kultūros šviesą, tad linkiu, kad tiek pasivaikščiojimas labirintu, tiek ir prisilietimas prie organiško, gamtiško “Kultūros salos„ ženklo Juodkrantėje kiekvieną Neringos gyventoją ar svečią įkvėptų netikėtiems kultūriniams atradimams“, - sakė projekto „Neringa - Lietuvos kultūros sostinė 2021“ vadovas, Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Pasak dizaino studijos „DADADA Studio“ projektų vadovės Lauros Metenkaitės, kuriant šviesos instaliaciją norėjosi įveiklinti žmogų, kad jis ne tik pamatytų gražų vaizdą, bet ir labiau pasidomėtų, Neringos identitetu. „Labirinto idėją padiktavo Lietuvos kultūros sostinės Neringos ženklas, atspindintis žmogaus ir gamtos ryšį. Įkvėpti šio jausmo mes sukūrėme vizualiai panašią šviesos instaliaciją - labirintą“, - sakė L. Metenkaitė.

Nepamiršta ir ekologijos idėja. Didysis šviesos labirintas šviečia įkrautas saulės energija. 130-ies šviestuvų instaliaciją „maitina“ 360 kw saulės kolektorius. Įprastai naudojama apie pusė jo galios.

DARNA. „Gražiausi samanų sodai yra miškuose, o mes atnešėm mažytį fragmentą į miestą, kad lavintume ir kviestume pasigilinti į šio krašto gamtos ir kultūros darną“, - teigia sumanymo autorė skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė. Aušros JASIUKEVIČIŪTĖS nuotr.

Labirinto forma ir jo detalės leidžia prisiminti elementus, iš kurių sudėtas ir „Kultūros salos“ ženklas. Tai - baltų saulė, žalvarinė segė, gintarinis skridinys. 130 skirtingų dydžių saulės energijos šviestuvų - tarsi nuolat byrantis smėlis, kurį dabar galima pagauti ir tamsoje. Ši šviesų instaliacija turi savo žibintus-kvieslius Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.

Juodkrantėje „Kultūros salos“ ženklą iš samanų, kerpių, šakų ir smėlio galima pamatyti Liudviko Rėzos kultūros centro prieigose. Šiam sumanymui ir kūrybiniam procesui vadovavo dailininkė, skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.

„Kai buvo patvirtintas Neringos kultūros sostinės ženklas (autorė G. Račkauskaitė), aš pradėjau dirbti VDA Grafinio dizaino katedroje lektore ir dėstyti 3D dizaino pagrindus pirmo kurso studentams. Pamačiusi ženklą pagalvojau, kad jo 3D versija galėtų būti gamtinė. Ta pati mintis gimė ir Virginijos Burbienės, Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro sielos, galvoje, - apie šios idėjos atsiradimą pasakojo skulptorė A. Jasiukevičiūtė. - Aš ir Daumantas Kučas ėmėmės šios idėjos realizavimo. Kai pradėjome dirbti, turėjome nemažai meistravimo. Aišku, įdomiausia dalis buvo “pasikviesti„ gyvas samanas ir kerpes, padaryti pagrindą joms sodinti, kad jos augtų ir nenumirtų. Prieš atvažiuodama į Juodkrantę tariausi su kraštovaizdžio dizaineriais ir botanikais, tad jų pasiūlytu būdu ir paruošėm “guolį„ samanoms.“

Pasak A. Jasiukevičiūtės, smagiausia buvo rinkti stirnų išspardytas ir nuo proskynos keliuko trupančias samanas, vėliau jas dėlioti atspalviais ir žiedais pagal autorės projektą. „Viliuosi, kad žmonės, važiuojantys į Kuršių neriją, nepatingės sustoti aikštelėje ir pasidairyti po miniatiūrinį miškų pasaulį. Gražiausi samanų sodai yra miškuose, o mes atnešėm mažytį fragmentą į miestelį, kad lavintume ir kviestume pasigilinti į šio krašto gamtos ir kultūros darną. Tikiuosi, kad ši ženklo versija gyvuos iki pat žiemos ir galbūt vėl grįš į gamtinę aplinką. Jis galės būti perdirbtas - taip užsidarys kūrybos ir gamtos ratas“, - vylėsi menininkė.