Kuršių nerijoje vyko tarptautinės priešgaisrinės pratybos

Liepos 2-ąją vyko bendros abipus sienos pratybos, kurios surengtos įgyvendinant projektą LT-RU-1-002 „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ pagal 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto partneriai - biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir nacionalinis parkas „Kuršskajakosa“ - surengė pratybas siekdami įvertinti bei patikrinti bendrame veiksmų plane numatytus veiksmus, operatyviai informuojant apie pastebėtą gaisrą bei jo lokalizaciją.

Svarbu bendradarbiauti

Pratybų metu buvo imituojama, kad gavus pranešimą apie gaisrą pasienyje, Rusijoje dalyje, organizuojamas gesinimas Neringos savivaldybės teritorijoje. Pratybų scenarijuje buvo numatyta, kad gaisras gesinamas nekertant sienos, o kiekvienas partneris organizuoja ir koordinuoja gaisro gesinimą savo teritorijoje. Neringoje vykusiose pratybose taip pat dalyvavo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, savanoriai bei Neringos savivaldybės atstovai.

„Turint omenyje, koks svarbus yra pasirengimas, bendradarbiavimas, reagavimas, tinkamų priemonių taikymas bei kiti niuansai gaisro atveju, tokio pobūdžio priešgaisrinės pratybos yra neabejotinai reikalingos ir naudingos. Nesinorėtų prisiminti tų skaudžių Neringai metų, kai gaisrai suniokojo didžiulius plotus miško, kai buvo pasitelktos milžiniškos pajėgos ir dedamos pastangos, kad liepsna būtų suvaldyta. Tačiau realybė tokia, kad dėl Kuršių nerijos gamtos specifikos, neatsakingo žmonių elgesio ar tiesiog nelaimingo atsitiktinumo bet kurią dieną galime su tuo susidurti, ir tada visi lūkesčiai bus nukreipti būtent į ugniagesius gelbėtojus, kurie turi būti tinkamai pasiruošę tokioms situacijoms“, - kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Įsigyta naujos įrangos

Juodkrantės ugniagesiai šiose pratybose išbandė ir naująjį gaisrinį automobilį, pagamintą ant IVECO važiuoklės. Naujasis modernus automobilis yra didesnio pravažumo, kompiuteriu valdomu siurbliu (CAN sistema), su LED apšvietimu, elektrine automobiline gerve, cisternos antstatas pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų. Iš projekto lėšų taip pat buvo įsigyta gaisrinių žarnų, grandininių bei diskinių pjūklų, suspausto oro kvėpavimo aparatų ir jų pildymui skirtų kompresorių, švirkštų ir kitos įrangos, darbo rūbų ir šalmų.

„Šios pratybos buvo mokomosios, todėl pratybų dalyviai žinojo, kas bus daroma, tad buvome pasiruošę įvykdyti numatytas užduotis pratybose. Viskas vyko pagal planą. Labai svarbu išmokti kuo efektyviau bendradarbiauti, tad visos pratybos yra naudingos bei svarbios. Mokėmės komandinio darbo tiek bendraudami su partneriais, tiek ir su priešgaisrinėmis tarnybomis, miškininkais, savanoriais, o pagrindinis tikslas - užtikrinti geresnę priešgaisrinę saugą bei reaguoti į gaisrus ir nelaimes visame Kuršių nerijos pusiasalyje“, - teigė Gintaras Kuprys, biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ gelbėtojų vadovas.

Gaisrai - dėl žmogaus kaltės

Statistikos duomenys atskleidžia, jog gamtoje dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės - aplaidaus rūkymo, kai numetama nuorūka ar degantis degtukas, nuo miške pamestų stiklo šukių ar šiukšlių, palikto neužgesinto laužo. Kuršių nerijoje vyraujantys pušynai bei kalnapušynų masyvai yra ypač degūs, nes juose ugnis plinta akimirksniu ir ją suvaldyti ypač sudėtinga.

„Vasara - atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, tačiau tai ir sezonas, kai miškuose kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Sausame miške ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios žiežirbos, o pasekmės būna itin skaudžios, tad kiekvienas Kuršių nerijoje besilankantis turi elgtis ypač atsakingai“, - primena Jurgita Mikšytė, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško apsaugos specialistė.

Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esantis nacionalinis parkas „Kuršskajakosa“ įgyvendindami projektą „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ atnaujino materialinę bazę, organizavo mokymus, įgyvendino prevencines priemones - pastatė įspėjamuosius saugos ženklus apie gaisrus su pagrindinėmis gaisrų prevencijos rekomendacijomis, išleido informacines brošiūras. Bendras projekto biudžetas - 411 130,98 Eur, iš jų - 370 017,88 Eur finansuojama iš 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų.

Detalesnę informaciją apie įgyvendinamą projektą teikia Vilma Kavaliova, projekto koordinatorė (el. p. [email protected], tel. 8 615 89589).

Ši informacija parengta padedant Europos Sąjungai. Už šios informacijos turinį atsako tik biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir ji negali būti laikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

-----

Įteiktas sertifikatas Neringos bendruomenei - poledinės stintų žvejybos bumbinant saugotojai

Trečiadienį, liepos 7 dieną, Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai septyniems kultūros paveldo vertybių saugotojams, tarp kurių - ir Neringos bendruomenė, nes jos puoselėjama poledinė stintų žvejyba bumbinant š. m. vasario mėnesį buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Tokį sprendimą priėmė Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) suburta ekspertų komisija. Pernai į minėtą sąvadą buvo įtraukta ir tradicinių Kuršmarių burvalčių vėtrungių gamyba.

Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba yra vienas iš pasyvių ir taikių mažosios žūklės būdų, spendžiamosios žvejybos atmainų. Šį amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Į tai atsižvelgdama Neringos savivaldybė teikė paraišką, kad toks žvejybos būdas būtų pripažintas vertybe.

„Poledinė žvejyba bumbinant - viena ryškiausių ir vertingiausių mūsų krašto tradicijų, perduodama iš kartos į kartą ir iki šių dienų išlikusi pamario krašte gyvenusių ir gyvenančių žmonių dėka. Tad tikimės, kad šios tradicijos įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ne tik dar labiau išryškins mūsų krašto kultūrinį tapatumą, bet ir padės šiam bei kitiems tradiciniams žūklės būdams išlikti ne vien prisiminimuose, sertifikate ar švenčių metu, o gyviems tiesiogine to žodžio prasme. Labai svarbu, kad vietiniai gyventojai šio amato galėtų mokytis vieni iš kitų, kad atvykę kurorto svečiai pajustų autentiškumą ir skleistų žinią pasauliui - tik taip bus kuriamos ir saugojamos tikrosios šio krašto tradicijos“, - kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

-----

Renginiai

Liepos 15 d., ketvirtadienį, 20 val. „Vasara Bardų skvere: Edgaro Lubio koncertas“. Bardų skveras prie V. Kernagio skulptūros. Liepos 16 d., penktadienį, 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) ir 17 val. Nidos bendruomenės namuose (Taikos g.17, Nida) „Gulago partizanų“ ir „Kalinio ribos“ autoriai P. Saudargas ir G. Krukauskienė pristato naują knygą ir trumpametražį dokumentinį filmą „Kovido frontas“. Liepos 16 d., penktadienį, 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė) Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ koncertas. Nino Rota / Muzika iš kino filmų jau šį penktadienį Juodkrantės vasaros estradoje. Renginys mokamas. Liepos 17 d., šeštadienį, 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks kūrybinės dirbtuvės. Sudėk savo vasaros prisiminimus į knygos skirtuką ir džiaukis juo visus metus! Atsinešk mielų gamtinių priemonių (smėlio, gėlių, plunksnų ar lapų) ir susikurk originalų skirtuką! Registracijos mokestis - 3 eurai.

-----

Dėl naudojimosi naujomis atliekų surinkimo aikštelėmis

Neringos savivaldybės administracija kreipiasi į nuolatinius gyventojus ir poilsiautojus, prašydama atsakingiau žiūrėti į buitinių atliekų išmetimą. Siekiant išvengti neišvaizdžių senųjų konteinerių bei jų perpildymo, Neringoje šiuo metu yra įrengta 30 naujų atliekų surinkimo aikštelių su dideliais požeminiais konteineriais, kurie jau yra veikiantys ir Taikos bei Kopų gatvėse (Nidoje). Tačiau, kaip visi pastebime, aplink konteinerius vis dažniau atsiranda paliekamų šiukšlių. Atkreipiame dėmesį, kad naujų konteinerių angos, siekiant išvengti paukščių ir gyvūnų patekimo į jas, yra gana sandariai užsidarančios ir siauresnės, todėl prašome naudoti mažesnius (35-40 l) šiukšlių maišus, taip pat raginame rūšiuoti atliekas - tuomet jos proporcingai pasiskirstys visuose aikštelėse esančiuose konteineriuose. Jei išmetamas didesnis šiukšlių maišas ir jį išmetęs asmuo nepasirūpina, kad jis sėkmingai nusileistų, konteineris yra užkemšamas ir kiti žmonės nebegali tvarkingai išmesti šiukšlių, taigi palieka šalia konteinerių. Netrukus šį grobį pastebi gudruolės varnos ir šiukšles išnešioja - tad kartais pakanka tik vieno ne vietoje palikto šiukšlių maišelio, kad mūsų mylima Neringa būtų prišiukšlinta! Taip pat primename, kad už netinkamą atliekų išmetimą, remiantis atnaujintomis tvarkymo ir švaros taisyklėmis, kurioms buvo pritarta š. m. gegužės 27 d. Tarybos posėdyje, yra taikomos nuobaudos, ir šį mėnesį jau buvo nubaustas ne vienas pažeidėjas. Atliekų surinkimo aikštelės yra stebimos, gyventojų taip pat prašome būti pilietiškų ir informaciją apie pastebėtą netinkamą elgesį kartu su pažeidimą įrodančia nuotrauka atsiųsti Neringos savivaldybės administracijai el. paštu [email protected].