Laikinas darbas ukrainiečiams: taisyklės tapo palankesnės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje balandžio pabaigoje jau dirbo 6 tūkst. ukrainiečių.

Iki karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje buvo draudžiama sudaryti laikino darbo sutartis su piliečiais iš trečiųjų šalių. Situacija pasikeitė, kai kovo 21 d. Lietuvoje įsigaliojo LR vidaus reikalų ministro įsakymas, atleidęs iš Ukrainos pasitraukusius asmenis nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje.

Šiuo įsakymu leista laikinai įdarbinti užsieniečius, kurie prašo leidimo gyventi humanitariniu pagrindu, turi leidimą gyventi arba prieglobstį Lietuvoje. Taip ukrainiečiams suteikta galimybė įsidarbinti laikino įdarbinimo paslaugas teikiančiose įmonėse ir darbo funkcijas atlikti bendrovėse, kurioms reikalingas laikinas pastiprinimas.

Lengviau įdarbinti

Laikinojo įdarbinimo įmonės „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas teigia, kad ši nuo karo bėgančių asmenų įdarbinimui taikoma išimtis spartina ukrainiečių įdarbinimo procesą ir lengvina įmonėms tenkančią administracinę naštą.

„Tam, kad įmonė galėtų įdarbinti Ukrainos pilietį, visos sutartys ir procedūros, pavyzdžiui, darbų saugos, gaisrinės saugos ar krovinių tvarkymo rankomis mokymai, turi būti išversti į rusų, ukrainiečių ar kitą asmeniui suprantamą kalbą. Šis procesas gali užtrukti.

Darbuotoją administruojanti įmonė taip pat patikrina reikalingus asmens dokumentus, todėl priimančioms įmonėms tereikia šiuos asmenis apmokyti dirbti darbo vietoje“, - sakė J. Kovas.

„Biuro“ vadovas teigia, kad daugelis nuo karo bėgančių asmenų teikia prašymą leidimui laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, todėl trumpalaikiam įdarbinimui kliūčių nekyla. Savo ketinimą laikinai arba nuolatiniam darbui priimti ukrainiečius kol kas išreiškė 27 „Biuro“ paslaugomis besinaudojančios įmonės.

Tenkina ne visus

„Tarp savo klientų turime įmonių, kurios jau įdarbino dešimtis nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Ne visi šie žmonės liko dirbti. Dalis jų grįžo į Ukrainą, kiti ieško labiau patinkančių ar specialybę geriau atitinkančių darbų“, - komentavo J. Kovas.

J. Kovo teigimu, daugelis Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonių tikisi, kad ateityje skaidriai ir saugiai laikinąjį darbą galės gauti ne tik nuo karo bėgantys asmenys, bet ir kiti trečiųjų šalių piliečiai.

„Daugelis gamybos ar kitų sričių įmonių, susiduriančių su paklausos svyravimais ir darbuotojų trūkumu, džiaugtųsi galimybe darbo jėgos papildymą gauti laikinojo įdarbinimo būdu samdant užsieniečius.

Tam, kad valstybė iš to gautų ekonominę naudą, o rizikos būtų suvaldytos, reikalingi užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai. Tikimės, kad dabartinė situacija parodys, jog esame pasiruošę permainoms“, - sakė J. Kovas.

Anot jo, per pastarąsias porą savaičių „Biuro“ įdarbino 10 darbuotojų, o dar kelios dešimtys dalyvauja atrankos procese. Daugiausiai dirba ir planuojama įdarbinti į gamybines įmones, nes ten lengviausiai adaptuotis.