Neliks statinio, neliks ir beržo
Tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino meras Antanas Kalnius.
Anot jo, bokštas iš išorės galbūt neatrodo grėsmingai, tačiau, remiantis ekspertų išvada, vidaus konstrukcijos yra nesaugios, bijomasi, kad stipraus pajūrio vėjo, juolab audrų, neatlaikytų, o virsdamas pridarytų didelės žalos.
Šiuo, kaip ir kitais sovietmečiu statytais nesaugiais vandenviečių bokštais, rajone po truputį atsikratoma.
„Tik norėtųsi išsaugoti tą įspūdingąjį berželį, kuris – ant bokšto viršaus“, – vylėsi meras.
Tačiau Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys „nugesino“: to padaryti nepavyks. Medis per didelis persodinti, jo šaknynas nesusiformavęs.
O kaip gi beržas ten pateko? Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė teigė, kad beržų galima pamatyti ant daugelio pastatų stogų arba sienų – tai tokia medžių rūšis, kurios sėkleles lengvai pagauna, išnešioja ir pasėja vėjas.
Kelia pavojų
Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Gedvilienės teigimu, bokštui nugriauti bus rengiamas projektas, specialistai turės numatyti ir griovimo technologiją.
Žinia, kad pagaliau bus imtasi veiksmų, itin palanki ne vienerius metus to siekiančiam verslininkui Edmundui Bružiui, mat pavojingu tapęs objektas stovi arčiausiai jam nuosavybės teise priklausančio pastato.
Kretingiškis verslininkas teigė pats organizavęs ir ekspertizę. Iš nufilmuotos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad tokios būklės statinys negali egzistuoti.
„Bokšto aukštis 45 metrai, o atskilęs betono gabalas, pagal fizikos dėsnius, gali kristi plačiai ir į šonus. Šalia įsikūrusi ne viena verslo įmonė, todėl pavojinga tiek jose dirbantiems žmonėms, tiek pravažiuojančioms mašinoms“, – teigė E. Bružys.
Nereikalingas nuo 2000-ųjų, dabar – tuo labiau
Šis bokštas vandeniu aprūpindavo „Laisvės“ fabriką. Kuo daugiau gamyba plėtėsi, tuo daugiau vandens reikėjo, o ir švaresnis jis turėjo būti.
Kaip pasakojo 1961-aisiais „Laisvės“ fabriko direktoriumi pradėjęs dirbti Albertas Gužauskas, maža kukli siurblinė prie Akmenos upės buvo pastatyta vokiečių laikais, vanduo iš upės taip pat buvo tiekiamas ir į Bajoruose esantį istorinį bokštą – garvežiams užpildyti. Pavasarį ir rudenį per potvynius siurblinę nuolat užliedavo. Valymo įrenginių nebuvo.
„Maždaug apie 1970–1975-uosius fabrikas gavo lėšų – tada paupy pasistatėm naują siurblinę, nusitiesėm naują trasą, įsirengėm filtrus“, – pasakojo A. Gužauskas.
Įmonei tarnavęs vandens bokštas iš pradžių atrodė vientisas, pastatytas pagal tą patį projektą, kaip Plungės pramoniniame rajone. Tačiau paaiškėjo, kad projektas netikęs, nes, pradėjus eksploatuoti, Plungės bokštas sugriuvo.
„Nuspręsta mūsiškį labiau sutvirtinti, pastorinti iš apačios. Taip ir buvo padaryta“, – sakė buvęs direktorius.
Tuometinis „Laisvės“ audinių fabriko vyriausiasis mechanikas Alfonsas Grikšas prisiminė: buvo įdėti keturi metaliniai tam tikro storio vamzdžiai, kad nepatektų oro ir drėgmės, bokšto vidus vakuumuotas.
„Buvo sumontuotos dvi metalinės cisternos, kuriose tilpo po 200 kubų vandens.
Viršutinis bakas buvo skirtas geriamajam vandeniui, gaunamam iš dviejų giluminių fabriko gręžinių, o apatinis – gamybai. Į jį vanduo atitekėdavo iš upės“, – pasakojo A. Grikšas.
Vandens bokštas tapo nebereikalingu po to, kai apie 2000-uosius fabriko vandentiekį prijungė prie miesto tinklų.
„Kai prieš kelerius metus bendrovė „Kretingos vandenys“ nebebuvo linkusi rekonstruoti nusidėvėjusio ir nugriuvusio jai priklausančio vandens bokšto Melioratorių gatvėje, aš prieštaravau – sakiau, kad reikia atstatyti, atnaujinti.
O apie „Laisvės“ fabriko teritorijoje esantį to neteigiu, jis tikrai kelia pavojų. Reikia griauti“, – neabejojo A. Grikšas.
Seniūnaitis ragina pagalvoti
Bet Kretingos miesto Bajorų seniūnaitijos seniūnaičio Antano Puodžio nuomone, griauti visuomet yra lengviau negu statyti.
„Tai tas pats, kaip šulinį užkasti, o juk gyvenam neramiu laiku. Jeigu karas, ir liekam be vandens – kas tada?“ – svarstė pašnekovas. Išeitis – bokštą parduoti.
Būtų gražu nudažyti lietuviškos tautinės vėliavos spalvomis, galbūt įrengti treniruoklius alpinistams ar ką kita.
„Daug ką galima padaryti, tik reikia turėti fantazijos ir statinį daugiau prižiūrėti“, – sakė seniūnaitis.
Jo įsitikinimu, pastatus ypač nualina augmenija, „Laisvės“ fabriko teritorijoje esančiam bokštui beržas taip pat pakenkė.
Šį faktą patvirtino vyr. miškininkas S. Kupšys: „Vienareišmiškai, kadangi augdamos šaknys laužia, ardo statinio stogą“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą