Europos Komisija pristato pirmąją LGBTIQ asmenų lygybės ES strategiją

LGBTQ+ teisės Lietuvoje: esame arčiau Rusijos nei norime pripažinti

(14)

Penktadienį paminėjus Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, tenka konstatuoti, kad Lietuva neužtikrina visų savo piliečių lygiateisiškumo, LGBTQ+ bendruomenės diskriminacija didėja, o mūsų šalis vis labiau atsilieka nuo Vakarų.

Rusijos skatinama neapykanta šiai bendruomenei tampa pagrindine politikos kryptimi, dirbtinai kuriant mitus neva visų piliečių lygiateisiškumas kelia kažkokias grėsmes visuomenei ir šalies ateičiai.

Neseniai Ilga Europe paskelbtas vaivorykštės žemėlapis, kuriuo vertinama teisinė LGBTQ+ žmonių padėtis, kitaip tariant teisės aktai ir vidinės tvarkos, kai kuriems žmonėms sukėlė džiaugsmą, kad Lietuva, lyginant su pernai metų duomenimis, pasistūmėjo viena pozicija aukštyn. Tačiau realybė yra visiškai kitokia.

Per dešimtmetį iš 33 pozicijos nukritome į 35. Taigi teisinė LGBTQ+ žmonių apsauga Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, prastėjo.

„Pažangos būta, bet kitos šalys padarė daugiau ir veikė ryžtingiau. Taigi sprendimų priėmėjai per dešimtį metų pasistengė, kad Lietuvoje būtų mažiau lygiateisiškumo, nei kitose šalyse“, - sako Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas. – „Primenu, kad LGBTQ+ nereikalauja nieko daugiau nei visi kiti žmonės jau turi. Akivaizdu, kad to užtikrinti nenorima“.

Ypač prastą padėtį rodo ir prieš kelias dienas ES pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas. Visoje Europos Sąjungoje ir keliose šalyse kandidatėse rengta apklausa atskleidė, kad Lietuvoje padėtis yra tragiška.

Vienas iš įrodymų – 2023 metais dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, ar išraiškos diskriminaciją patyrusių žmonių skaičius.

Daugiausia respondentų patvirtinusių apie diskriminaciją buvo Bulgarijoje ir Kipre (abiejuose po 50 proc.), po jų seka Lietuva (47 proc.), Slovakija (46 proc.) ir Graikija (45 proc.). Palyginimui Latvijoje diskriminaciją patyrė 38, Estijoje – 37 proc. LGBTQ+ bendruomenės narių.

Lesbiečių patiriamos diskriminacijos apimtys Lietuvoje yra didžiausios Europos Sąjungoje ir sudaro 56 proc. Ne ką geresnė biseksualių žmonių padėtis.

Europos Sąjungoje apie 33-37 proc. biseksualių žmonių patiria diskriminaciją, tačiau Bulgarijoje šis skaičius gerokai didesnis – 45, o Lietuvoje siekia 44 proc. Mūsų šalis yra antra blogiausiųjų sąraše.

„Turime pripažinti, kad iki šiol esame Rusijos įtakos zonoje nors ir nedrįstame sau to pripažinti. Norime vakarų ekonominės gerovės, tačiau nesuvokiame, kad ji pasiekiama tik turint laisvą visuomenę – laisvą nuo išankstinių nuostatų, sudarančią sąlygas visiems žmonėms vienodai veikti, kurti bendrą gėrį. Kai tai ribojame – negalime pasiekti proveržio“, - sako M. Norbutas.

Anot jo, palankumą „tradicinių vertybių“ gynimui demonstruoja didžioji dalis politikų. Tai manote ir rinkimų deklaracijose bei kandidatų į prezidentus pareiškimuose, kurių dauguma neigia net Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

Nors realiame gyvenime šios vertybės niekaip nesikerta su lygiateisiškumu. „LGBTQ+ žmonės neateis ir nepagrobs jūsų žmonų ar vyrų, juo labiau vaikų. Kuriami dirbtini naratyvai neva kažkas kažką atims. O iš tiesų viskas priešingai – laisvė būti savimi suteikia saugumą visiems“, - priduria Lietuvos jaunimo centro vadovas.

Apgailėtiną visuomenės požiūrį į LGBTQ+ vainikuoja šiemet Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus ir nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ atlikta apklausa.

Anot jos, 54 proc. lietuvių nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiu asmeniu, nors dar 2020 metais taip atsakiusiųjų buvo dvigubai mažiau. Šios apklausos duomenys yra panašūs į 2011 metų, kai „GfK Custom Research Baltic“ analogiškas tyrimas rodė panašius skaičius (56 proc.).

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder