Lietuva neužtikrino nešališko teismo buvusiam Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, paskelbė EŽTT

Buvęs parlamentaras buvo nuteistas už tai, kad 13 kartų balsavo už savo tuometinį kolegą Liną Karalių jo Seimo nario kortele. Už šias nusikalstamas veikas 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas A. Sacharukui skyrė 1 tūkst. 882 eurų baudą. A. Sacharuko byla buvo ne kartą nagrinėjama kelių instancijų teismuose, jis iš pradžių buvo išteisintas, paskui buvo nuteistas.

Nuteistasis EŽTT skundėsi, kad jo byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas dėl to, kad ta pati tuometė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja D.B. jo bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart 2016 m. ir antrąkart 2018 m., kai buvo nagrinėjamas pareiškėjo kasacinis skundas dėl apkaltinamojo nuosprendžio.

EŽTT pabrėžė, kad vien tai, jog teisėja D.B. buvo LAT kolegijos, nagrinėjusios pareiškėjo baudžiamąją bylą, sudėtyje du kartus nesudaro pagrindo pagrįstoms abejonėms teismo šališkumu kilti, bet vertinimas pasikeičia tais atvejais, kai ankstesniame teismo sprendime yra su kaltinamojo veiksmų kvalifikavimu ir kalte susijusių išvadų, galinčių nulemti vėlesnį sprendimą.

EŽTT nuodugniai įvertino abi LAT nutartis, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmoje nutartyje LAT pasisakė ir dėl kaltinimų pareiškėjui esmės bei pačios kaltės, aiškiai nurodė kokio asmens byla yra nagrinėjama, o antroje nutartyje buvo vartojama ta pati kalba.

Teismas nusprendė, kad LAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis primetė pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimą bei kaltės vertinimą, nurodant, kad dokumentų klastojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Įvertinęs abi LAT nutartis, EŽTT padarė išvadą, kad teisėja D.B. galėjo būti iš anksto nusistačiusi dėl pareiškėjo kaltės.

„Todėl jo nuogąstavimai dėl LAT kolegijos, nagrinėjusios bylą iš naujo, šališkumo buvo objektyviai pagrįsti“, – paskelbė EŽTT.

A. Sacharukui neturtinė žala nepriteista, nes, EŽTT vertinimu, paties pažeidimo konstatavimo pakanka pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.

Vertindamas pareiškėjo skundą dėl neteisėto nuteisimo, EŽTT pirmiausia pabrėžė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą, pasibaigus pareiškėjo Seimo nario kadencijai, buvo ne tik prokuroro teisė, bet ir pareiga, todėl pareiškėjo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepažeidė Konvencijos.

Vertindamas pareiškėjo skundą, kad balsavimas Seime vietoje kito Seimo nario buvo „tradicija“, todėl jis negalėjo numatyti, kad už tai bus nuteistas, EŽTT sutiko su nacionalinių teismų išvadomis ir pastebėjimais, kad teismas turi vadovautis įstatymo raide, o ne „įstatymui prieštaraujančiais veiksmais ar precedentais“, todėl pareiškėjas, buvęs policijos komisaras ir advokatas, privalėjo suprasti, kad jo tyčiniai veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjas buvo nuteistas pagal pagrįstą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies aiškinimą, suderinamą su nusikaltimo esme, nepaisant to, kad pareiškėjo atžvilgiu pirmąkart buvo pritaikyta „didelės neturtinės žalos valstybei“ samprata.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes (didelį visuomenės susidomėjimą įvykiais, visuomenės ir teisinės bendruomenės pasipiktinimo bei aršios kritikos sulaukusį Seimo nutarimą nepanaikinti pareiškėjo neliečiamybės) bei pagrįstus nacionalinių teismų argumentus, nusprendė negalįs konstatuoti, kad įstatymas ar nacionalinių teismų praktika, neleidusi pareiškėjui elgtis savaip, buvo neaiškūs.