Kaip teigia Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė, žmonės gana dažnai slepia santaupas krosnyse.
„Mes esame įpratę, kad žmonės atneša krosnyje rastų pinigų. Krosnys kaimuose mums yra įprasta. Aš nežinau, kodėl seni žmonės mano, kad krosnyse slėpti pinigus yra saugu“, - antradienį LRT radijui pasakojo R. Juzėnienė.
Centrinio banko ekspertai geba atkurti net ir smarkiai apdegusius pinigus ir juos grąžinti žmonėms. R. Juzėnienė prisiminė, kad viena moteris į banką atvežė seną iš ketaus pagamintą krosnį, kurioje sudegė apie 80 tūkst. eurų.
„Senoje špižinėje krosnyje (...) buvo padėti pinigai dėžutėje ir jie sudegė. Ji įsivaizdavo, kad ten buvo padėta apie 50 ar 60 tūkstančių eurų, o mes pakeitėme tuomet arti 80 tūkstančių. Žodžiu, žmogus net pats nežinojo, kiek turi pinigų“, -
Ekspertė pataria, kad tokios nelaimės atveju svarbiausia neatidaryti indo, į kurį buvo sudėti pinigai.
„Jeigu jau taip nutiko tokia nelaimė, kad sudegė jūsų pinigai, buvo kažkokioje talpoje įdėti - metalinėje dėžutėje ar stikliniame inde, tai jokiu būdu jų neatidarinėti, ypatingai stiklainių. Nes patenka deguonies ir pinigai dar labiau yra. Ir patiems neišiminėti“, - LRT radijui pasakojo R. Juzėnienė.
Anot jos, daug žmonių Lietuvoje slepia pinigus žemėje sandariai juos įpakavę, tačiau tai neapsaugo nuo galimų banknotų pažeidimų - yra tikimybė, jog juos paveiks pelėsis ar puvėsis, graužikai.
Net ir smarkiai apgadintus pinigus galima nešti į Lietuvos banką, po ekspertizės jie gali būti pakeičiami.
R. Juzėnienė sako, kad tokių pinigų į banką atnešama kasdien: „Tai kasdienis darbas, tikrai dažnai - kiekvieną dieną žmonės atneša sugadintus pinigus.“
Naujausias atvejis, apie kurį pranešė Lietuvos bankas - kepsninėje sudegę 5,5 tūkst. eurų. Žmonės juos paslėpė dėžutėje ir apkrovė medienos skiedromis ir malkomis, kad grynieji ten padėti, prisiminė tik po pikniko, kai tarp žarijų pamatė dėžutę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą