Lietuviai šiemet žada mažiau skolintis ir daugiau taupyti: įvardijo svarbiausias priežastis

Išlieka optimistais

Kad šie metai bus geresni nei praėję mano 38 proc. 18–29 metų ir 30 proc. 30–39 metų tyrime apklaustų gyventojų. 30 proc. Vilniaus miesto gyventojų mano, kad šie metai bus geresni, 42 proc., jog tokie patys kaip praėjusieji. 32 proc. didesnes (daugiau nei 1500 eurų) pajamas gaunančių žmonių nusiteikę, jog šie metai bus geresni, 46 proc. mano, jog tokie patys.

13 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų šiais metais planuoja skolintis didesniems pirkiniams ar veikloms, dar 15 proc. teigia jau turintys finansinių įsipareigojimų, todėl papildomai skolintis neketina, o 72 proc. lietuvių šiemet apskritai neplanuoja kreiptis į finansų įstaigą dėl paskolos.

Kad neplanuoja skolintis dažniau atsakė vyresni nei 50 m. gyventojai, negyvenantys didžiuosiuose miestuose ar Vilniaus apskrityje. Maždaug 18 proc. 18–59 m. respondentų atsakė šiuo metu jau turintys įsipareigojimų finansų įstaigoms.  Skolintis būstui, automobiliui ar kelionei dažniau planuoja jaunesni, 18–49 m. respondentai.

„Nors praėjusiais metais ekonominė ir geopolitinė situacija išliko sudėtinga, vis tik vienas didžiausių iššūkių gyventojams buvo paskolų palūkanų normos augimas. Paskoloms vis brangstant, gyventojai savo skolinimosi galimybes vertino atsargiau ir skolinosi mažiau. Panašu, kad šiais metais EURIBOR tarpbankinių palūkanų normų situacija turėtų keistis ir, vadovaujantis prognozėmis, metų pabaigoje jos galėtų sumažėti iki 2,5–3 proc., o skolinimasis aktyvėti“, – komentavo Jolita Rėkutė, KREDA Jungtinės centrinės unijos verslo plėtros vadovė.

Taupyti nenustoja

Kaip rodo tyrimo duomenys, 31 proc. moterų šiemet planuoja sutaupyti iki 10 proc. nuo pajamų, tokių pat planų turi 23 proc. tyrime dalyvavusių vyrų. Planais 10–30 proc. pajamų atidėti santaupoms dažniau dalijosi apklausti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų gyventojai. 41–61 proc. Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių gyventojų sutaupyti pinigų nesitiki.

Kad sutaupyti šiemet nepavyks, atsakė maždaug 40 proc. 40–74 m. respondentų. Tuo tarpu 25 proc., jaunesnių, 18–29 m. respondentų, daugiau kaip  20 proc. nuo savo pajamų planuoja skirti būtent taupymui.

Kaip pastebi J. Rėkutė, aukštos infliacijos aplinka praėjusiais metais skatino sukauptas santaupas nukreipti į investavimo produktus, ypač populiari buvo ir išlieka mažos rizikos investicija – terminuotieji indėliai. Kol kas palūkanos už juos vis dar aukštos, tačiau centriniams bankams nusprendus mažinti bazines palūkanų normas, prognozuojama, kad ir terminuotųjų indėlių palūkanos mažės. Ekspertų teigimu, svarstantys terminuotuosius indėlius kaip taupymo sprendimą turėtų suskubti, nes tai ne tik saugus, bet ir grąžą generuojantis pasirinkimas.

Šiuo metu „Kreda“ kredito unijų grupė siūlo vienas didžiausių terminuotųjų indėlių palūkanų Lietuvoje. „Atsižvelgiame į mūsų narių poreikius, kurie šią taupymo priemonę renkasi kaip vieną patogiausių ir saugiausių formų, finansinei pagalvei laikyti ir siūlome palūkanas, kurios už 12 mėn. terminuotąjį indėlį siekia daugiau kaip 4 proc. Tokiu būdu atsargai kaupiami pinigai yra įdarbinami ir palaipsniui didėja“, – dėmesį į terminuotųjų indėlių naudą atkreipė J. Rėkutė.

Terminuotasis indėlis – universali taupymo priemonė, kuria naudojasi įvairaus amžiaus ir skirtingų finansinių tikslų turintys gyventojai. Ji leidžia išvengti nereikalingų išlaidų, o iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui yra drausta VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimu.

2023 m. gruodžio 19 d.–28 d. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti kredito unijų žinomumą tarp finansinių paslaugų teikėjų, jų svarstymą bei Lietuvos gyventojų požiūrį į kredito unijas. Internetu apklausti 800 18–74 m. Lietuvos gyventojų, išskyrus Klaipėdos miestą ir Alytaus apskritį.