Anot jos, nors iki 2030 metų galiojančios aplinkos oro kokybės normos daugeliu atvejų nebuvo viršytos, vertinant pagal jas atnaujintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, kai kuriose stotyse teršalų koncentracijos yra per aukštos.
Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, kietųjų dalelių KD10 metinė koncentracija 2025 metais OKT stotyse siekė nuo 12 iki 21 mikrogramo kubiniame metre ir neviršijo ribinės vertės – 40. Palyginus su 2024 metais, daugelyje stočių metinis vidurkis nesikeitė arba buvo mažesnis.
Paros ribinės vertės viršijimai dažniausiai buvo užfiksuoti tik šaltuoju metų laiku dėl transporto, netinkamai prižiūrimų gatvių, šiluminės energijos gamybos bei tolimojo oro teršalų pernašų.
Tuo metu remiantis atnaujinta Aplinkos oro direktyva, metinė norma KD10 viršyta Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos OKT stotyse.
Kietųjų dalelių metinė koncentracija OKT stotyse siekė nuo 4,3 iki 13 mikrogramų kubiniame metre ir neviršijo nustatytos ribinės vertės – 20 mikrogramų kubiniame metre. Vis dėlto daugelyje stočių šių smulkiųjų dalelių koncentracija buvo didesnė nei 2024 metais.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD koncentracija nustatyta didesnė Vilniaus Žirmūnų, abejose Kauno – Dainavos ir Noreikiškių stotyse, Klaipėdos Šilutės plento, Panevėžio Centro, Jonavos ir Kėdainių stotyse.
Azoto dioksido metinė koncentracija miestų OKT stotyse siekė nuo 6,2 iki 32 mikrogramų kubiniame metre ir taip pat neviršijo ribinės vertės – 40. Tačiau duomenys parodė, kad nors daugelyje miestų šio teršalo koncentracija mažėjo, Kauno Dainavos ir Klaipėdos Šilutės plento stotyse buvo pastebima didėjimo tendencija.
Ozono didžiausia aštuonių valandų slenkančio vidurkio koncentracija siekė iki 143 mikrogramų kubiniame metre ir daugelyje stočių viršijo ilgalaikę tikslinę vertę – 120 mikrogramų kubiniame metre. Visgi siektina vertė, kurios negalima viršyti daugiau kaip 25 dienas per metus, nebuvo pažeista – pastarųjų trejų metų vidurkis siekė iki keturių dienų.
Ilgalaikiai 2003–2025 metų duomenys parodė mažėjimo tendenciją daugelyje stočių, išskyrus Panevėžį, kur ozono koncentracija didėja.
Benzoapireno metinė koncentracija 2025 metais neviršijo siektinos vertės vieno nanogramo kubiniame metre ir ilgalaikėje perspektyvoje taip pat mažėja. Aukščiausios koncentracijos fiksuojamos šaltuoju metų laiku, kai į aplinkos orą patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido, anglies monoksido, benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) metinės koncentracijos neviršijo ribinių verčių, o ilgalaikiai duomenys rodo visų jų mažėjimo tendenciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą