Aplinkos ministerija parengė tai numatančias Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kurias dar svarstys Vyriausybė ir turės pritarti Seimas.
Kaip BNS sakė ministerijos taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Vaidas Jusis, priemolis ir priesmėlis yra naudingos iškasenos, nors prastesnės negu žvyras ar smėlis.
„Galima naudot statybose ir kitur, pavyzdžiui, įgriuvoms užpilt, statybų aikštelėse, pylimams. Dabar labai aktualu kalbant apie sankasas gynybos tikslais, gynybinėms linijoms, dar kažką statyti. Keliams, galbūt, ir netinka“, – BNS kalbėjo V. Jusis.
„Užpylimams visokiausiems aikštelių, pavyzdžiui, kad nereikėtų smėlio, žvyro, kuris brangesnis, pilti. Po stadionais, izoliaciniams sluoksniams, sąvartynams suformuot, damboms. Dabar po potvynių visi galvoja, dambas gali statyti iš priemolio. (...) Priesmėlis gali būti net kaip teršalų sorbentas. Iš priemolio gali net keraminius daiktus, plyteles gaminti, kad ir kažkokios prastesnės kokybės“, – pridūrė ministerijos atstovas.
Pasak jo, priesmėlis ir priemolis dabar nebuvo nei kasamas, nei apskaitomas.
„Yra dabar grunto karjerai. Tai reiškia viskas, kas nėra naudinga iškasena, yra gruntas, tame tarpe priemolis, priesmėlis. Dabar iš to grunto – didelio gabalo išimam dar priemolį, priesmėlį, kam bus suteiktas naudingos iškasenos statusas“, – tvirtino V. Jusis.
„Kalbam būtent apie tą priemolį ir priesmėlį, kuris yra ledyno atneštas ir yra po dirvožemiu“, – aiškino jis.
Anot jo, geologų duomenys rodo, kad priesmėlio ir priemolio, kurie vienas nuo kito skiriasi dėl molingų dalelių kiekio, yra daugiau negu pusėje Lietuvos.
„Jeigu Panevėžio, Kėdainių rajonu važiuoti, kur tos lygumos garsiosios, kur ledyno dugnas buvo. Ten ta morena priemolinga, priesmėlinga. Čia Vilniaus pakrašty, Vilniaus apylinkėse – čia buvo ledyno pakraštys, ten yra smėlio visokiausio“, – aiškino ministerijos atstovas.
Nuo 2028 metų šiam gruntui būtų taikomas 30 centų už kubinį metrą tarifas, o papildžius naudingųjų iškasenų sąrašą priesmėliu ir priemoliu prognozuojama, kad per metus būtų surenkama ne mažiau kaip 1 mln. eurų.
V. Jusis sako, kad į biudžetą pirmosios pajamos iš apmokestinto priemolio ir priesmėlio įplauktų po kelerių metų.
„Geriausiu atveju po kokių keturių metų, ne anksčiau. Priimam įstatymą, jis įsigalioja, tada nuo įsigaliojimo atlieki žvalgybą, tada su tyrimų duomenimis eini į Geologijos tarnybą, jie pasako – taip, čia yra priesmėlis, tada pradedi visą procedūrą, poveikio aplinkai vertinimą, teritorijų planavimo dalykus, rengi naudojimo planą ir gauni leidimą (išgavimui – BNS). Ir tada, kai iškasi, po metų susimoki“, – BNS teigė jis.
Anot jo, Latvijoje tokia naudingoji iškasena naudojama, apmokestinta ir rinkoje jai paklausa yra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą