Maisto tarybos era baigiasi: vieni mato prasmingą dialogą, kiti vadina jį laiko gaišinimu

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis tarybos veiklą įvertino kur kas griežčiau – jo teigimu, tai buvo tik laiko gaišinimas.

Formatas skatino diskusiją, bet tikslai buvo per ambicingi

Maisto tarybos nariai skirtingai vertina sprendimą stabdyti jos veiklą, vietoje tarybos steigiant platesnės veiklos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegiją, tačiau sutaria, kad skirtingų maisto sektoriaus grandžių dialogas yra reikalingas. 

Vis dėlto, jų teigimu, tarybai iškelti tikslai buvo pernelyg ambicingi, o patariamasis jos statusas neleido pasiekti konkrečių rezultatų.

Būtent tai akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas Bernardas Vaznonis.

Anot jo, Vyriausybė negali tiesiogiai reguliuoti maisto kainų rinkos ekonomikos sąlygomis, o siekis vienu metu mažinti kainas vartotojams ir didinti išmokas ūkininkams savaime yra sudėtingas.

„Diskusija tarp ūkininkų, perdirbėjų, maisto pramonės ir politikų visada yra vertinga, bet iš principo – Maisto taryba negalėjo įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, nes jie buvo per daug ambicingi. Vyriausybė maisto prekių kainų reguliuoti negali, nes mes esame rinkos ekonomikoje, tad tas uždavinys labai sunkus“, – Eltai teigė B. Vaznonis.

„Buvo išsikelti vienas kitam priešingi tikslai – sumažinti produktų kainas vartotojams ir padidinti kainas ūkininkams, jie tikrai vienas kitam kažkiek prieštarauja ir jų abiejų vienu metu įgyvendinti – praktiškai neįmanoma“, – pridūrė jis.

Vis dėlto B. Vaznonis pabrėžia, kad pati diskusija tarp skirtingų sektoriaus atstovų buvo prasminga, todėl skeptiškai vertinti reikėtų ne patį tokio formato principą, o jo galimybes pasiekti konkrečių rezultatų.

Jo teigimu, naujoji ŽŪM kolegija galėtų būti tinkamas formatas, jei joje būtų atstovaujamos skirtingos interesų grupės.

„Maisto taryba tikrai nepasiekė savo tikslų, bet ta diskusija, kuri buvo tarp suinteresuotų pusių, tikrai buvo vertinga“, – sakė B. Vaznonis. „Maisto kolegija – tikrai variantas. (...) Tai turbūt bus ministro patariamasis organas, kur nariai taip pat bus iš visų pusių – ūkininkų, perdirbėjų, ekspertų ir panašiai. Manau, viskas gerai su tuo“, – teigė jis.

„Maisto banko“ vadovas: gera idėja, bet tokiam organui reikia svaresnio balso

Panašiai Maisto tarybos veiklą vertina ir „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius. Jo teigimu, svarbi formato dalis buvo skirtingų maisto sistemos grandžių subūrimas prie vieno stalo, taip pat maisto kainų susidarymo grandinės analizė.

„Labai teigiamai vertinu pačią idėją, kad skirtingos maisto sistemos grandys sėdėtų už vieno stalo ir spręstų su maistu susietus klausimus“, – Eltai sakė S. Gurevičius.

Tiesa, jo manymu, taryboje taip pat būtų buvę vertinga kelti maisto prieinamumo ir švaistymo problemas. Tačiau, pasak „Maisto banko“ vadovo, pagrindinė tarybos problema buvo ta, kad ji liko patariamuoju organu, o diskusijos nevirto konkrečiais valstybės sprendimais.

„Maisto tarybos didžiausia problema, kad tai buvo tiesiog patariamasis organas ir jis keltų pradinių lūkesčių neatitiko, nes diskusijos taip ir liko diskusijomis, o visuomenė juk laukia konkrečių valstybės sprendimų, iki kurių taip ir neprieita“, – teigė S. Gurevičius.

Jis teigiamai vertina sprendimą kurti platesnę ŽŪM kolegiją, tačiau pabrėžia, kad naujasis formatas neturėtų pakartoti Maisto tarybos trūkumų.

„Džiaugiuosi, kad yra kuriama ŽŪM kolegija, kuri apjungs dar daugiau ekspertų, bet svarbu, jog nuo dialogo ir analizės būtų pereita prie aiškių sprendimų, kurie ateityje turėtų ir pamatuojamus rezultatus“, – sakė S. Gurevičius.

Anot jo, naujasis organas turėtų turėti „ne tik patariamąjį, bet ir svaresnį balsą“, o jo nariai turėtų atstovauti ne vien savo grupių interesams, bet ir platesniam valstybės bei visuomenės interesui.

Ūkininkų atstovas – kritiškas bet kokiems formatams

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis savo ruožtu Maisto tarybos veiklą vertino itin kritiškai.

„Nesąmonė ten. Tik laiko gaišinimas – kiek klausimų buvo aptarta ir kas buvo išspręsta? Praktiškai nieko“, – Eltai Maisto tarybos veiklą apibūdino jis.

Jo teigimu, jos egzistavimas nepakeitė situacijos ūkininkams, kurie, anot jo, už pieną Lietuvoje gauna mažiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Naudos LŽŪT pirmininkas nesitiki ir iš ŽŪM kolegijos.

„Apie kokias kolegijas ar tarybas mes galime kalbėti, jei mes Lietuvoje gauname pačią mažiausią kainą už pieną visoje ES. Pas mus vidutinė natūralaus pieno kaina iš ūkininko – 35 centai už litrą, o visoje Europoje – 42 centai. Kokią mes įtaką turime?“ – sakė J. Vilionis.

Pasak jo, situaciją žemės ūkio rinkoje stipriai apsunkina jos koncentracija.

„Lietuvoje yra oligopolinė sistema – penki perdirbėjai, penki prekybininkai ir tūkstančiai ūkininkų“, – teigė LŽŪT vadovas.

Kaip anksčiau skelbė ŽŪM, į naująją ministerijos kolegiją bus prijungta iki šiol atskirai veikusi Žemės ūkio mokslo taryba ir Maisto taryba.

Kolegija spręs plataus pobūdžio žemės ūkio sektoriaus klausimus, o ją sudarys ministro politinio pasitikėjimo komanda ir socialiniai partneriai – ūkininkų, mokslo, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pirmasis ŽŪM kolegijos posėdis numatomas rugsėjo arba spalio mėnesiais.

Vygantas Tuzas (ELTA)