„Įprastomis sąlygomis sveikatos priežiūros išteklių užtenka, kad būtinoji medicinos pagalba būtų laiku suteikta visiems nukentėjusiesiems, tačiau įvykių atvejais sveikatos priežiūros išteklių (pvz., greitosios medicinos pagalbos brigadų įvykio vietoje, ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių galimybės priimti pacientus, operacinių ir lovų skaičius ligoninėse, sveikatos priežiūros personalo, kt.) gali nepakakti tam, kad visiems nukentėjusiesiems laiku būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba", - dėstoma dokumente. Jame nurodoma, kad kalbama tik apie tuos įvykius, kurių metu nukentėjo 25 ar daugiau žmonių.
Dokumente rašoma, kad pacientų rūšiavimas atliekamas siekiant užtikrinti, jog atsitikus įvykiui ir trūkstant sveikatos priežiūros išteklių būtų išgelbėta kuo daugiau gyvybių, o medicinos pagalba būtų suteikta kuo didesniam nukentėjusiųjų skaičiui ir pirmiausia būtų teikiama tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
„Esant dideliam nukentėjusiųjų skaičiui ir trūkstant sveikatos priežiūros išteklių, gali kilti poreikis apriboti medicinos pagalbos teikimą ypač sunkiai nukentėjusiems pacientams, kurių išgyvenimo tikimybė labai maža.
Taip išvengiama nukentėjusiųjų, kurių išgyvenimo tikimybė didesnė, būklės pablogėjimo ar mirties (tai būtų neišvengiama, jeigu beviltiškiems, ypač sunkiai nukentėjusiems, pacientams būtų skiriama daug laiko ir dėmesio)", - tiesiai šviesiai dėstoma apraše.
Teigiama, kad sveikatos priežiūros specialistai, kurie atsitikus įvykiui turi apsispręsti dėl teikiamos medicinos pagalbos apimties, susiduria su didele moraline atsakomybe, todėl įvykių atvejais privaloma tiksliai vadovautis aprašu.
A.Dulkys (nurodoma, kad aprašas parengtas vadovaujantis tarptautiniu pasirengimo ir pagalbos teikimo standartu „Medicinos pagalba masinės nelaimės atveju pagal pagalbos teikimo pirmenybę") nukentėjusiuosius suskirstė į 5 kategorijas: neatidėliotinos pagalbos kategorija (nukentėjusieji, kurių gyvybę reikia gelbėti nedelsiant); skubiosios pagalbos kategorija (nukentėjusieji, kuriems chirurginė arba terapinė medicinos pagalba turi būti suteikta per 2-4 val.); atidėtos pagalbos kategorija (nesunkiai nukentėję asmenys, kurie gali laukti pagalbos ilgiau nei 4 val.); beviltiškų nukentėjusiųjų kategorija (nukentėjusieji, kurių būklė itin sunki ir kurie negalėtų išgyventi net suteikus aukščiausio lygio pagalbą, o jiems gydyti reikėtų skirti medicininių išteklių, kurie galėtų padėti išgelbėti kitus nukentėjusiuosius); mirusių nukentėjusiųjų kategorija.
Akcentuojama, kad sveikatos priežiūros specialistai „rūšiuodami nukentėjusiuosius turės vertinti tik jų sveikatos būklę (į amžių, lytį ir kitus kriterijus neatsižvelgti)". Kitaip tariant, bent jau nebus diskriminacijos pagal amžių ar lytį.
Atrankinį rūšiavimą gali atlikti: gydytojai; slaugos specialistai; paramedikai; GMP automobilių vairuotojai (!); skubiosios medicinos pagalbos paramedikai; skubiosios medicinos pagalbos specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojai.
„Vaikštantys nukentėjusieji priskiriami 3 rūšiavimo kategorijai. Nukentėjusieji, kurie ir atvėrus kvėpavimo takus nekvėpuoja, laikomi mirusiais.
Jei atvėrus kvėpavimo takus nukentėjusysis pradeda kvėpuoti, tikėtina, kad sutrikusi kvėpavimo takų veikla. Tokie nukentėjusieji priskiriami 1 rūšiavimo kategorijai, nes neužtikrinus kvėpavimo takų praeinamumo, jie gali nustoti kvėpuoti", - „jautriai" dėstoma dokumente.
VIII aprašo straipsnis pavadintas „Vaikų rūšiavimo ypatumai".
Tiesa, jame sudėlioti algoritmai gali būti suprantami tik medikams, todėl pateiksime tik kelias citatas.
„Vaikų atrankinis rūšiavimas atliekamas pagal jiems būdingus fiziologinius duomenis, kurie pateikti 3 lentelėje. Vaikų pulso dažnis patikimiau rodo vaiko būklę nei kapiliarų prisipildymo laikas, todėl rūšiuojant nukentėjusius vaikus kapiliarų prisipildymo laikas naudojamas tik kaip atrankinis kriterijus: jei kapiliarų prisipildymo laikas yra 2 sekundės ar trumpesnis, vaikas priskiriamas 2 rūšiavimo kategorijai, o jei ilgesnis nei 2 sekundės, reikia skaičiuoti pulso dažnį", - dėstoma apraše.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą