Marijampolės pataisos namų kaliniai skundžiasi teismui: situacija čia tokia, kad nori nenori tenka keisti seksualinę orientaciją

Pastaruoju metu teismus pasiekė bent kelių kalinių skundai dėl Marijampolės pataisos namų, kuriuose teigiama, jog situacija šioje įkalinimo įstaigoje tokia, jog, nori ar nenori, pakeisi savo seksualinę orientaciją.

Pasirodo, jog įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems visą laiką buvo per ankšta – ir taip nedideliame gyvenamajame plote, kaip matyti iš bylos detalių, MPN kaliniai turėdavo laikyti savo maisto produktus, džiovinti rūbus.

O ir elementariausiems žmogaus poreikiams patenkinti skirtos įrangos buvo per maža, mat šimtui kalinių tekdavo naudotis viso labo dviem klozetais.

Teisybės ieškoti teisme panorę buvę MPN kaliniai bausmę atliko skirtingais laikotarpiais, vienas jų, M. J. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į E) – nuo 2016 m. birželio iki 2019 m. rugpjūčio, o kitas, pareiškėjas E. D., įkalinimo įstaigos duris po beveik 2 metus trukusio bausmės atlikimo užvėrė 2021 metų liepą. Tačiau peržvelgus administracinę bylą aiškėja, jog jų nusiskundimai – beveik tokie patys.

Vietos sau nerado

Panašu, jog bausmę atlikę nuteistieji vietos sau nerado net ir įstaigoje, kuri iš esmės yra skirta nusikalstamą veiką atlikusio asmens elgesio pokyčių sukūrimui.

Gyvenamąjį plotą nuteistieji turėjo, tačiau jų teigimu – vietos pastarajame buvo gerokai per mažai.

Vieno iš prieš teismą stojusiųjų kalinių apskaičiavimais, buvo jaučiamas didesnio nei vieno kvadratinio metro pločio trūkumas.

O vietos, nuteistųjų teigimu, trūko ne dėl to, jog būtų įrengtos per mažos patalpos – suvaržymas jautėsi todėl, kad dalį ploto užėmė baldai, kurie, be kita ko, pareiškėjui M. J. pasirodė dar ir nepatogūs.

Trukdė ir tai, kad nebuvo įrengto poilsio kambario, erdvios patalpos maistui susidėti ir tinkamų rūbų džiovinimo paslaugą – tad kambarys, kuriame bausmę atlikę nuteistieji miegojo, buvo skirtas ir visiems kitiems kasdieniams poreikiams atlikti.

Į jau ir taip ankštas gyvenamąsias patalpas, kaip nurodė bausmę atlikęs E. D., kiti nuteistieji savavališkai atsinešdavo lovas iš kitų gyvenamųjų patalpų ar būrių – pasirodo, jog lovų skaičius keisdavosi nuo 12 iki 16.

Tad esant tokioms sąlygoms terminas „asmeninė erdvė“ kuriam laikui iš žodyno praktiškai buvo išbrauktas.

O ir pačiuose pataisos namuose abu nuteistieji jautėsi nesaugūs – jei tikėti pareikštais nusiskundimais, MPN bent 5 metus nebuvo įrengtų evakuacinių arba papildomų evakuacinių išėjimų, mat jų pasigedo abu į teismą besikreipę pareiškėjai.

Nesaugumo jausmą stiprino dar ir tai, jog, kaip teigė E. D., pataisos namuose nebuvo matyti gaisrui gesinti skirtų priemonių, o su priešgaisrinės saugos taisyklėmis apskritai jie esą apskritai nebuvo supažindinti.

Pataisos namuose – pelėsio tvaikas ir grybelis?

Būtų gerai, jei išvardytų problemų sąrašas jau eitų į pabaigą.

Tačiau kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, mat nuteistųjų pastebėti trūkumai iššaukia ir tolimesnius administracinėje byloje įvardytus nusiskundimus.

O šie jau yra susiję ir su sveikatai daromu poveikiu.

Kaip nurodė pareiškėjai, gyvenamojoje patalpoje džiovinami drabužiai šaltuoju metų laikotarpiu ne tik kad neišdžiūdavo, bet ir pradėdavo pelyti, todėl buvo nuolat jaučiamas pelėsio kvapas.

Nuo šlapių rūbų didėjo ir pats drėgmės lygis patalpoje, kas, anot M. J. taip pat yra ne paskutinė problema, mat gyvenamojoje patalpoje buvo įsiskverbęs dar ir grybelis, kurio MPN nepavyko tinkamai pašalinti.

Nuteistieji skundėsi ir dėl to, jog negalėjo tinkamai užsiimti asmenine higiena – esą trūko praustuvių ir klozetų. Iš trijų klozetų, anot E. D., veikė tik du, o šiuo skaičiumi tenkintis turėjo beveik 100 žmonių.

Padėtį sunkino ir tai, kad didžiąją dalį bausmės atlikimo laiko maudytis duše buvo galima tik kartą per savaitę.

Be to, abu MPN bausmę atlikę nuteistieji tikino negavę valymo priemonių.

Sąlygos žemino orumą

Visi šie išvardyti nusiskundimai, o taip pat ir tai, jog kasdieniai poreikiai buvo įgyvendinami kitų pataisos namuose bausmę atlikusių kalinių akivaizdoje, abiems pareiškėjams, kaip jie teigė, sukėlė sunkius psichologinius išgyvenimus.

Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, abu nuteistieji jautėsi nuolat stebimi kartu bausmę atliekančių asmenų – šalia jų miegojo, kartu prausėsi, o tai žemino orumą.

Sunkią emocinę savijautą nulėmė ir tai, jog ne tik patys pareiškėjai juto privatumo trūkumą, bet ir prieš savo valią turėjo dalyvauti kitų asmeniniame gyvenime.

Sutapimas ar ne, tačiau visos šios aplinkybės turėjo įtakos ir abiejų nuteistųjų seksualinės orientacijos pasirinkimui.

Būtent taip skunde rašė abu MPN bausmę atlikę asmenys, pridėję, jog iš atsakovo pusės jautė didelį pažeminimą dėl sudarytų nežmoniškų kalinimo sąlygų.

Kaip teigė vienas iš nuteistųjų, gyvenant tokiomis sąlygomis jam teko patirti psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą ir netgi sveikatos sutrikimus.

Kitas pareiškėjas sakė, jog visas bausmės atlikimo laikotarpis buvo paremtas bausmėmis, grasinimais ir draudimais, o sprendžiant asmenines ir socialines problemas pataisos namai nesuteikė reikiamos pagalbos.

Įtakos seksualinei orientacijai neturėjo

Tačiau teismui savo poziciją atskleidę MPN beveik visus nuteistųjų argumentus paneigė.

Negana to, pareiškėjui M. J. prašyta taikyti senaties laikotarpį ir vertinant skundo reikalavimus atsižvelgti tik į paskutinius 7 bausmės atlikimo mėnesius.

Kaip matyti perskaičius bylą, pataisos namai teigia, kad tiek gyvenamojoje patalpoje, tiek užsiimant asmenine higiena, bausmę atliekantiems kaliniams yra užtikrinamas privatumas.

Nuteistųjų pastabos dėl kalinimo sąlygų daromos įtakos seksualinės orientacijos pakeitimui liko neišgirstos – anot pataisos namų, nuolatinis buvimas gyvenamosiose patalpose su tos pačios lyties asmenimis negalėjo turėti įtakos pareiškėjo seksualinės orientacijos pasikeitimui.

MPN teismui taip pat teigė, jog kiekvieno būrio patalpose yra įrengta virtuvė ir atskira patalpa maisto produktams laikyti.

O ir skalbyklos paslaugomis bausmę atliekantys nuteistieji gali naudotis be apribojimų, skalbiniai jiems yra grąžinami išdžiovint, tad bent jau pagal šią versiją išlieka neaišku, kodėl maistą ir šlapius skalbinius kaliniai laikė gyvenamosios patalpose.

Tiesa, pataisos namai pripažįsta, jog dėl vietos trūkumo ne visuose būriuose yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurių pasigedo skundą pateikę nuteistieji.

Tačiau, anot įstaigos, tai negali būti prilyginama kankinančioms ar žeminančioms sąlygos, nes nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose nėra ribojamas.

O ir dėl gaisro atveju pasigendamo saugumo pareikšti nusiskundimai, kaip ir didžioji dalis kitų, buvo paneigti.

Esą įstaigoje yra nuolat atnaujinami visų pastatų evakavimo planai, patalpose nestinga nurodomųjų ženklų ir yra paisoma visų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Pataisos namuose pažeidimų išties būta

Vis tik galutinis teismo žodis netenkino nei vieno iš pareiškėjų, mat nei vienam iš jų prašyta neturtinė žala nebuvo priteista. Išgirdę teismo sprendimus abu nuteistieji pateikė skundus, tačiau teisėjų kolegija juos atmetė.

Remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris nebuvo atmestas ir po apeliacinio skundo, pareiškėjui M. J. buvo taikytas senaties terminas, kaip ir prašė MPN.

Šis sprendimas priimtas dėl to, jog nuteistasis skundą teismui parengė tik 2022 metų sausį, o sunkius išgyvenimus, kaip pats nurodė, jautė dar nuo 2016 metų birželio. Jokios teismui žinomos aplinkybės nesutrukdė pareiškėjui skundo pateikti anksčiau.

Negana to, kaip pažymėta teismo išvadoje, nenustatyta, jog pataisos namai būtų sąmoningai siekę pažeminti bausmę atlikusiojo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Tiesa, ir tam tikras kalinčiojo laisvių apribojimas bei su tuo apribojimu susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Tuo tarpu kitam pareiškėjui teismo sprendimas buvo kiek palankesnis – pripažinta, jog dėl tam tikrą bausmės atlikimo laikotarpį buvusių sanitarinių įrenginių trūkumų, laisvalaikio kambario ir maisto produktams susidėti skirtos patalpos neužtikrinimo buvo pažeista E. D. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas.

Tačiau atsižvelgęs į bylos duomenis teismas nusprendė, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas bus laikomas pakankamu patenkinimu už jo teisių pažeidimus.

Tad neturtinė žala E. D. priteista nebuvo.

Kita medalio pusė

Portalas Alfa.lt susisiekė ir su Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Kaip nurodo Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius, MPN gyvenamosios patalpos yra įrengiamos taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 ar 3,6 kv. m. plotas.

Kalbant apie praustuvių ir klozetų stygių, dėl kurio skundėsi MPN bausmę atlikę nuteistieji, Lietuvos kalėjimų tarnyba patikino, jog pataisos namuose yra laikomasi reglamento, pagal kurį vienas klozetas arba pisuaras yra skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Pastarasis reikalavimas taikomas ir naudojantis praustuve.

Be administracinėje byloje nurodytos informacijos buvo sužinota, jog nors ir ne visuose pataisos namų korpusuose yra įrengti poilsio kambariai, ten kur jų nėra, vyksta įrengimo darbai.

Be kita ko, teigiama, jog yra nuolat prižiūrima, kad pataisos namų patalpos atitiktų galiojančius higienos normų numatytus reikalavimus.

„Pažymime, jog nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Priemonės valymui yra išduodamos tvarkiniui, kuris yra atsakingas už kiekvieną lokalinį sektorių (būrį).

Nuteistieji turi galimybę patalpose, kur nėra įrengta mechaninės vėdinimo sistema, vėdinti patalpas atidarę langus“,– komentavo Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Skundus pateikę nuteistieji teigė pasigedę ir gaisrui gesinti skirtų priemonių.

Tačiau, anot Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl pačių nuteistųjų galimo agresyvaus elgesio, gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius yra laikomas kontroliniuose postuose ir kalėjimo viršininko budinčiojo padėjėjo patalpoje.