Mato „nuplikintos“ Rotušės aikštės vaizdą (1)

Pagal laimėjusią architektų viziją, Rotušės aikštė būtų atlaisvinta nuo automobilių, juos iškeldinat į skvero pakraštį, arčiau Turizmo informacijos centro.

Kitąmet iš sąstingio turėtų pajudėti pirmieji Rotušės aikštės renovacijos darbai: svarstant Kretingos rajono biudžetą, bus siūloma grįžti prie dar 2014-aisiais parengtos Rotušės aikštės vizijos – ją koreguoti ir priderinti prie jau sutvarkytos Vilniaus gatvės.

„Laikas eina, niekas nevyksta – jei dabar nepradėsime, nežinia, kiek dar vilksis procesas“, – įsitikinusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Tektų koreguoti viziją

Konkursas Rotušės aikštės vizijai sukurti buvo paskelbtas prieš 7-erius metus, per tą laiką, kaip ir dauguma projektų, paseno ir nebeatitinka laikmečio reikalavimų.

„Tai akcentavo Strateginio planavimo tarybos nariai, todėl yra du keliai: arba rengti naują konkursą idėjai, kaip architektai mato sutvarkytą Rotušės aikštę, parinkti, arba kreiptis į ankstesnės vizijos laimėtojus – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovus, kad šie pakoreguotų ankstesnę savo viziją „Aikštės istorija“, priderinant ją prie jau sutvarkytos Vilniaus gatvės“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė.

Kaip į tokį Savivaldybės prašymą reaguotų vizijos konkurso laimėtojai, MB „Pupa – strateginė urbanistika“ bendrauti su „Pajūrio naujienomis“ nepanoro.

V. Turauskaitė sakė nesiryžtanti vertinti pernai internetu vykdytos kretingiškių apklausos, kokios aikštės jie norėtų.

Apibendrinus atsakymus, kretingiškiai miesto centre mato fontaną ir dar didesnę automobilių aikštelę.

„Visiems geras nebūsi: pagal laimėto konkurso viziją, aikštė turėtų būti „plika“, o automobilių aikštelės iškeldintos už jos ribų. Fontano aikštėje nematyti. Tačiau vizijos rengėjai siūlo šiuolaikiškai atkurti senamiestį“, – tvirtino V. Turauskaitė.

Aikštė – be rotušės ir automobilių

Rotušės aikštė paskutinį kartą buvo rekonstruota prieš 40 metų – 1982-aisiais, neįskaitant, atsiradus prekybos centrui „Maxima“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Pagal vizualizacijos „Aikštės istorija“ rengėjų įžvalgas, būtų aiškiai suskirstytos centro erdvės – aikštės ir skvero, kuris pavadintas Laisvės skveru.

Klaipėdos architektai mato moderniai atkurtą istorinę keturkampę 142x142 m dydžio aikštę, kurioje tamsaus akmens masyvo danga būtų pažymėta senosios Rotušės vieta ir eksponuojami išlikę rotušės ir cerkvės pamatai.

Grindinyje aplink pamatus būtų įamžintos svarbiausios Kretingos miesto istorijos datos, o miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus paminklas perkeltas iš dabartinės vietos į aikštės centrą.

Nepriklausomybės paminklas taip pat būtų perkeltas iš dabartinės vietos į jam sukurtą erdvę Vytauto gatvės ašyje.

Laisvės skvere būtų išsaugoti senieji medžiai su žaliomis salelėmis. Skveras būtų suskirstytas takais, o juose būtų vietos, žyminčios buvusių užstatymų – posesijų – ribas.

Automobilių aikštelė būtų iškeldinta iš aikštės į labiau praplėstą dabartinę skvero pašonėje, arčiau Turizmo informacijos centro.

Pagal vizualizacijos rengėjus, perorganizavus automobilių srautus, moderniai bus atkurta senamiesčio zona, ji taptų patraukli pėstiesiems, o tuo pačiu atsiskleistų išlikusios miesto vertybės.

Po žvalgytuvių rūpėjo kiti darbai

„Pajūrio naujienos“ teiravosi tarybos nario, buvusio Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos, kodėl Rotušės aikštėje nieko nebuvo daryta nuo 2014-ųjų, kai vizija buvo parengta.

„Nesu architektas, tačiau, mano akimis, ši vizija nebuvo pavykusi. Labai gaila, kad iš konkurso buvo eliminuotas, kaip reikalavimų neatitikęs, garsaus Telšių architekto Algirdo Žebrausko darbas.

Tačiau kitas jo projektas – renovuota Vilniaus gatvė – darsyk įrodo, kaip stipriai šis specialistas jaučia istorijos ir nūdienos sąlytį. Pirmą vietą laimėjusi aikštės vizija man atrodo pernelyg įmantri, ji „nelimpa prie dūšios“, – man labiau norėtųsi sieti Rotušės aikštę su jos praeitimi“, – savo asmeninę nuomonę išsakė J. Mažeika.

Politikas prisiminė ir tuometinę įvykių eigą – jo žodžiais, tuo laiku kalbėti apie lėšas Rotušės aikštės rekonstrukcijai būtų buvę utopiška:

„Atlikome, kaip sakoma, Rotušės aikštės žvalgytuves, bet kalbėti apie techninį projektą būtų buvę utopiška.

Jis būtų pasenęs, būtų reikėję pinigų jį atnaujinti, o rajono taryba būtų už tai išvanojusi kailius.

Tuo metu rūpėjo Žemaitės alėjos rekonstrukcija – ją reikėjo „pramušti“, įrodant, kad tiltas per Akmeną yra avarinės būklės, dar laukė Vilniaus gatvės rekonstrukcija.“

Organizatorių nuotr.

Taip Rotušės aikštė atrodytų, jeigu būtų atkurta pagal 2014-aisiais Klaipėdos architektų MG „Pupa – strateginė urbanistika“ parengtą vizualizaciją.

„Kostiumą“ derinti prie Vilniaus gatvės

J. Mažeikos žodžiais, siekiant gauti lėšų, ministerijose visuomet klausiama: ką patys padarėte, ką turite?

„Jei nebūtų nei vizualizacijos, nei projekto – būtų pasakę „viso gero“, reikalingi pirmieji pačios Savivaldybės žingsniai“, – patikino jis.

Dabar gi, kai svarbiausi darbai atlikti ir priartėjo eilė, užbaigus Sporto komplekso statybą, tvarkyti Rotušės aikštę, reikės projekto, dėl kurio lemiamą žodį turi tarti specialistai, o ne automobilių aikštelės pageidaujanti internetinė miestiečių bendruomenė. „

Jei vien žaisime su bendruomene, gali atsitikti taip, kaip su Lukiškių aikšte – eis metai, ir viskas virs politika. Manau, kad dabar svarbiausia – konkretūs Savivaldybės administracijos žingsniai – konsultacijos su profesionalais, kad išsikristalizuotų idėja, ko iš tikrųjų Kretingai reikia“, – samprotavo J. Mažeika, įsitikinęs, kad pirmiausia reikia atlikti namų darbus, o jau tuomet varstyti ministerijų duris.

Jo nuomone, iš visų anksčiau pateiktų vizualizacijų, remiantis profesoriaus A. Žebrausko patirtimi ir įžvalgomis, galima būtų atrinkti tai, kas yra geriausia, ir rengti konkretų aikštės tvarkymo projektą.

„Vilniaus gatvė yra lyg saldainis, prie kurio reikėtų lipdyti ir derinti visą miesto „kostiumą“, – užtvirtino J. Mažeika.

Grąžintų renesansinį vaizdą

Kretingos rajonui 1996–2000 m. vadovavęs Juozas Šakinis taip pat turi pamąstymų dėl miesto centro sutvarkymo: „Mano manymu, Kretingai trūksta vieningo architektūrinio žvilgsnio.

Renesanso tipo aikštėje reikėtų atkurti rotušę. Latviai Bauskėje turėjo panašią – jie gi ėmė taip ir padarė – miestas atgavo svarbiausią savivaldos simbolį.

Kuo gi mes blogesni? Sprendžiant pagal vaizdinę medžiagą, po karo pietinėje aikštės pusėje, kur dabar – paštas, dar buvo išlikę raudonų plytų pastatų, o ten, kur „Maxima“, stovėjo pastatas su renesansinio dekoro elementais.

Aikštė nuo Vytauto gatvės buvo užstatyta – gatvė ėjo tiesiai per dabartinę „Maximą“.

Kai dirbau Savivaldybėje, atsimenu, buvo atėjusios 2 moterys – jos norėjo atsiimti skvere žemę, kur ligi karo stovėjo jų namai.

Neskubėjome, tuomet atrodė per drąsu. Bet šiandien manau, kad galima grąžinti aikštei ankstesnį jos vaizdą, ieškant sprendimų išvien su verslininkais.“

J. Šakinis taip pat įsitikinęs, kad miestas neišnaudoja ir savo pagrindinės arterijos – Akmenos upės bei jos kraštovaizdžio: „Turime per patį miestą tekančią Akmeną – būtina ją „įjungti“ į miesto veidą.

Dar reikėtų atkurti Šv. Florijono skulptūrą netoli bibliotekos. Dabar, Lietuvai esant ES sudėtyje, pinigai ir galimybės – visai kiti, negu tuo laikmečiu, kai teko vadovauti rajonui.

Pažiūrėkit, kaip tvarkosi mūsų miestai ir mažieji miesteliai.

Manau, kad dar galima juos pasivyti – Kretingai reikia tik ambicingo vadovo.“

---

Apie Rotušės aikštę, prieškariu vadintą Turgaus, dar 1940-aisiais išleistoje knygoje „Kretingos pranciškonai“ rašė jos autorius tėvas Justinas Vaškys: „Kretingiškiai neturi nieko ypatingo iš senovės laikų, kas galėtų sudominti ir patrauktų keleivį.

Seniausi ir įdomiausi pastatai yra bažnyčia ir vienuolynas.“

Rašoma, kad kretingiškiai Turgaus aikštėje pageidautų ne turgaus, o gėlynų.

Atstatyti rotušę tikrai būtų pasiekimas miestui, tai ne automobilių aikštelę įrengti
Ąžuolas, 2021-10-19 10:42
Sidebar placeholder