Matulionis: kompromisų dėl planuojamo poligono nebus

„Prezidentas jau ėmėsi ir tikrai imsis lyderystės. Jis labai aktyviai bendravo ir su Kapčiamiesčio bendruomene, ir taip pat labai aiškiai, konkrečiai pasisako. Esminis dalykas – mums to poligono reikia ir mes jį turime turėti“, – „Žinių radijui“ komentavo prezidento patarėjas, paklaustas, ar prezidentas pasiruošęs telkti politikus, jog šie balsuotų už poligono įstatymo projektą.

„Nesirengiame daryti kažkokių kompromisų dėl Kapčiamiesčio (poligono – ELTA) steigimo, bet tikrai padarysime viską, kad žmonėms būtų tos sąlygos tinkamos“, – pabrėžė jis.

Dvejones dėl planuojamo steigti poligono anksčiau buvo išreiškęs „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kai kurie „valstiečiai“.

Savo ruožtu D. Matulionis akcentuoja, jog tiek opozicinių, tiek valdančiųjų partijų gretose palaikymas poligono įstatymo projektui yra, abejonių kyla pavieniams politikams.

„Yra platus parlamentinių partijų sutarimas pritarti poligono steigimui. Tai galėtų būtų kaip pavyzdys, tam tikras nacionalinis susitarimas tarp valdančiųjų ir opozicijos. Taip, yra tam tikrų Seimo narių, kurie prieštarauja, bet tas prieštaravimas nėra pagrįstas konkrečiais argumentais – galbūt daugiau populistiniais argumentais remiamasi“, – komentavo jis.

KAM kompensacijos – ypatingai dosnus pasiūlymas

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusią savaitę pristatė planuojamas kompensacijas tiems gyventojams, kurių turtas planuojamo steigti poligono teritorijoje bus išperkamas.

Gyventojai, kurių sodybos patenka į karinio poligono funkciją atliksiančią teritoriją su kovinio šaudymo zona gaus papildomą beveik 52 tūkst. eurų kompensaciją, o mokomojoje teritorijoje – 25 tūkstančių eurų.

Prezidento patarėjas tokį kompensacijų mechanizmą vadina dosniu.

„Aš manau, kad tai, ką siūlo KAM, yra ypatingai dosnus pasiūlymas“, – teigė D. Matulionis.

Kaip anksčiau skelbė KAM, planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.

Pasak ministerijos, maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos. Jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos. Šioje teritorijoje iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.