Milijonai jau išleisti auksavabaliui ir nendrinukei. Dabar skaičiuosime drugelius? (2)

Aplinkosaugos koalicija pateikė Aplinkos ministerijai pasiūlymus jos rengiamam Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų planui 2021-2030 m. Vienas siūlymų - stebėti ir suskaičiuoti Lietuvoje gyvenančius vabzdžius bei vabalus, kurie natūraliai apdulkina žydinčius augalus.

Archyvų nuotr.

Arūno Bernacko koliažas

Mat pasaulyje dėl cheminių pesticidų naudojimo nykstant apdulkintojams, žemės ūkis patiria milijoninius nuostolius. Negi tikrai imsime skaičiuoti bites, vapsvas, muses, uodus? Steigsime tokių skaičiuotojų etatus?


Kodėl svarbūs vabzdžiai?

Aplinkos koaliciją sudaro šios nevyriausybinės organizacijos - „Žiedinė ekonomika", Aplinkos informacijos centras, „Darnaus vystymosi iniciatyvos", gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas", Lietuvos entomologų draugija, bendrija „Atgaja", „Rūpi" ir „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją".

Ar iš tikrųjų išsaugoti musę ar vapsvą yra neatidėliotina mūsų valstybės problema?

Kita vertus, mokslininkai apskaičiavo, kad pasaulis kas dešimtmetį praranda 9 proc. sausumos vabzdžių apdulkintojų. Apie 90 proc. augalų gali apdulkinti 20 tūkst. rūšių bitės. Tiek naminės, tiek laukinės.

Apie 30 proc. augalų gali apdulkinti musės. Augalus taip pat apdulkina dieniniai ir naktiniai drugiai, vabalai, skruzdėlės, uodai. Jei pasaulyje neliktų apdulkinimo paslaugos, žmonija negautų derliaus už 235-577 milijardus JAV dolerių.

Vabzdžiai kartu su kitais gyvūnais dar platina sėklas, skaido organines medžiagas.

Tačiau tikslių skaičių, kiek Lietuvoje yra vabzdžių apdulkintojų, neturime. Anot gamtininkų, drugių specialistų turime dešimt, o laukinių bičių ir žiedmusių specialistų - tik po vieną. Be to, turime tik privačią laumžirgių ir drugių duomenų bazę.

Milijonai - kelis gramus sveriančiam paukštukui

Tačiau ar tikrai visuomenė pateisins gamtosaugą, kuri leis mokesčių mokėtojų pinigus skaičiuodama drugelius, o tuo metu pražiopso vandenis bei gruntą teršiančius kanalizacijos vamzdžius? Juolab kai vasarą Lietuvoje netrūksta nei įkyrių mašalų, nei uodų. Ypač Dzūkijoje.

Kita vertus, mūsų gamtosaugininkams jau ne pirmą kartą rūpi mažyčiai objektai. Nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas nuo 2016 m. vykdo 12 g sveriančio giesmininko paukštelio - meldinės nendrinukės - apsaugojimo programą. 2019 m. Lietuvoje buvo 172 giedantys meldinių nendrinukių patinai.

Atkurtos šių paukštelių buveinės Žuvinte, Nemuno deltoje, Tyruose.

Nendrinukių apsaugojimo projektas vykdytas kartu su Baltarusijos gamtosaugininkais, nes Baltarusijos Zvaneco pelkė yra pati didžiausia meldinių nendrinukių buveinė. Paukšteliai iš Baltarusijos buvo perkeliami į Lietuvos šlapynes.

Saugant šiuos paukštukus, ūkininkams neleista šienauti šlapynių žolę tuo metu, kai jie peri ir augina jauniklius. Peraugusios, šienui jau netinkančios, žolės perdirbimui Drėvernoje pastatytas cechas, perdirbantis šlapynių žolę į granules, kurios naudojamos kaip pakratai gyvuliams.

Bendras projekto biudžetas 4 097 038 Eur. (Teisingai skaičiuojate - daugiau nei 4 mln.) Europos Komisija per LIFE programą finansavo 75 proc. išlaidų.

Aplinkos ministerija davė 736 tūkst. eurų. Projekto valdymas, administravimas, ataskaitų rašymas kainavo 539 478 Eur. Tačiau jei dabar lietuviai masiškai sumanys keliauti į pelkynus, šlapynes, bent išgirs, kaip gieda meldinių nendrinukių patinai.

Milijonai - „auksiniam" vabaliukui

Dar vienas gamtosaugos projektas buvo skirtas apsaugoti Lietuvoje niūriaspalvį auksavabalį. Šiam projektui skirta 1,38 mln. Eur. Iš jų per programą LIFE 1,03 mln. Eur skyrė ES, o iš mūsų valstybės biudžeto atseikėta 316,9 tūkst. Eur.

Dar 27,88 tūkst. Eur skyrė kiti projekto partneriai. Štai tiek pinigų išleista gelbėjant tą svarbų vabalą. Jam skirtos dvi teritorijos - Kauno Ąžuolynas ir Neries šlaitas ties Verkiais, kur irgi netrūksta ąžuolų.

Vabaliukai negali laukti, o žmonės?

Archyvų nuotr.

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius labai nustebo, kad Lietuvoje iškilo poreikis suskaičiuoti vabzdžius:

„Jau ko ko, bet vabzdžių Lietuvoje tikrai netrūksta. Ypač uodų ir erkių. Negi skaičiuos, kiek yra vabzdžių viename kubiniame metre? Čia kažkokia nesąmonė.

Pas mus smulkusis verslas yra tiesiog žlugdomas. Štai kur tikra problema! Tai matoma ir pasauliniu mastu. Didžiosios korporacijos persidalija rinką, kuri iki pandemijos priklausė smulkiajam verslui.

O Lietuvoje stambusis kapitalas nusiperka politikus ir išstumia smulkųjį verslą iš rinkos.

Valdžia prastūminėja perteklines turgaviečių taisykles, kurios painios ne tik vyresnio amžiaus prekeiviams. Ateityje turgaus prekybininkai pajus, kad jau neapsimoka prekiauti. Mūsų politikai sėdi didžiųjų prekybos tinklų kišenėje ar yra to biznio dalininkai.

Per pandemiją didieji prekybos centrai uždirbo dvigubai, trigubai. O čia apie vabaliukus visokius! Dabar tikrai ne tuo reikia rūpintis."

Komentuoja Lietuvos entomologų draugijos prezidentas doc. dr. Andrius PETRAŠIŪNAS:

Archyvų nuotr.

Kaip ten realybėje būtų, nežinau, bet Aplinkos ministerija rengia planus, o mes pasiūlėme įtraukti į planą, kad reikia ruošti specialistus, kurie galėtų įvertinti, kiek Lietuvoje turime augalų apdulkintojų.

Lietuvoje tokių skaičiavimų nėra. Kai kas tiria bites, kas - vabalus, bet tokių specialistų yra vienetai. Tačiau kitose šalyse per įvairias valstybės programas, per įvairius fondus tokie skaičiavimai atliekami.

Europos Sąjungoje apdulkintojų suskaičiavimo ir saugojimo iniciatyva yra, ES lygmeniu šis klausimas keliamas.

Jei ne „iš apačios" bus iniciatyva, vis vien Lietuva bus ES įpareigota tai daryti.

Apdulkintojų skaičiuotojų kiek reikės? Kuo jų bus daugiau, tuo geriau, bet suprantu, kad biudžetas bus ribotas. Siūloma, regis, apie 40 stebėjimo vietų Lietuvoje. Yra metodikos, kokiu oru ir kas kiek dienų reikia stebėti ir suskaičiuoti apdulkintojus. Kas dešimt dienų galima reguliariai apeiti du stebėjimo punktus.

Kas tokius specialistus parengs? Kol kas tik spėjimai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija daugiau augalų kenkėjus tiria, o apdulkintojų skaičiuotojus galėtų ruošti Vilniaus universitetas ar Gamtos tyrimų centras.

Oponentai gali atsakyti, jog yra svarbesnių dalykų nei rūpintis augalų apdulkintojais, bet Aplinkos ministerija šiemet ar pernai pristatė miškų ir saugomų teritorijų analizę.

Ji įrodo, kad miškai ir saugotinos teritorijos suteikia daug daugiau ekonominės naudos, nei į šias teritorijas investuoti milijonai. Jei nebus apdulkintojų, nebus ir agurkų, pomidorų. Reikia apskaičiuoti ekonominę apdulkintojų naudą.

Tai būtų labai stiprus argumentas. Juolab kai yra augalų, kuriuos gali apdulkinti tik laukinės bitės. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių dobilus gali apdulkinti tik kamanės, nes jų straubliukai didesni nei naminių bičių. Gamtai reikalingos ir tos pačios musės, kurių lervos maitoje vystosi.

Be jų įvairūs žuvę gyvūnai gamtoje taip ir liktų neperdirbti. Įvairūs vabalai ir augalų atliekas perdirba. Yra daug sričių, kur vabzdžiai, vabalai yra labai reikalingi.

Vakarų Europoje apdulkintojai sparčiau nyksta, ši problema ten aktualesnė, o Lietuvoje yra daugiau natūralesnių, gamtai palankesnių ūkių. Ir mūsų Aplinkos ministerijoje yra žmonių, dirbančių gamtos naudai.

O lėšų gamtosaugos projektams visada trūksta.

Kai kam užkliuvo, kad meldinės nendrinukės apsaugai buvo skirti milijonai. Taip tik atrodo, jog saugomas tik vienas paukštelis. Kartu su meldine nendrinuke gyvena ir begalės vabzdžių. Jie irgi saugojami.

Kitas pavyzdys - niūriaspalvio auksavabalio, įtraukto į Raudonąją knygą, išsaugojimo projektas.

Tas vabaliukas vystosi senų medžių drevėse, trūnėsiuose, todėl kartu su niūriaspalviu auksavabaliu saugojamas ir Kauno Ąžuolynas, ir miškuose reikia palikti senų medžių.

Tiek su vabalu, tiek su meldine nendrinuke buvo daug politinių žaidimų, bet šiemet ir šienavimo su dalgiais čempionatas Nemuno deltoje buvo dėl to paties nendrinukės saugojimo projekto surengtas, ir biomasės perdirbimo cechas Drėvernoje pastatytas iš to paties nendrinukės saugojimo milijono.

Archyvų nuotr.

biudžeto " siurbeles " ....Net klaipėdietė dalyvauja ...feee...___Aplinkos koaliciją sudaro šios nevyriausybinės organizacijos - „Žiedinė ekonomika", Aplinkos informacijos centras, „Darnaus vystymosi iniciatyvos", gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas", Lietuvos entomologų draugija, bendrija „Atgaja", „Rūpi" ir „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją".
Manau laikas pradėti skaičiuoti , 2021-09-26 19:08
O dirvos kokybę pamiršote? Reikėtų žemės purentojus sliekus suskaičiuoti ir sučipuoti
Rūta, 2021-09-26 16:29
Sidebar placeholder