Minimalios algos augimas didins mokesčius ir kainas

Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios augtų 15 procentų iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) - 16 procentų iki 625 eurų. Toks sprendimas padidins mokesčius verslui ir dirbantiems individualiai. Brangsta sveikatos draudimas.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, dėl MMA ir NPD didinimo pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar.

Minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatytų 4,47 euro.

Daugiau mokesčių

Iš valstybės biudžeto MMA didinti prireiks 37,6 mln. eurų.

Tačiau akivaizdu, kad biudžetas gaus ir papildomai pajamų, nes didės ir sumokamų mokesčių suma.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) paskaičiavo, kokie mokesčiai didės.

Rekordinis minimalios algos didinimas stipriai atsilieps individualiai dirbantiems asmenims. Taip pat prognozuojama, kad brangs prekės ir paslaugos.

Asmenims, kurie patys moka privalomąjį sveikatos draudimą, jis pabrangs beveik 8 eurais.

Nuo dabartinių 50,95 Eur/mėn. iki 58,63 Eur/mėn.

Tai pajus MB, individualių įmonių steigėjai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą.

15 procentų daugiau reikės sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD), kad būtų sukauptas 1 metų pensinis stažas. 2022 m. šį mokestį reikėjo sumokėti nuo 8 760 eurų, o nuo 2023 m. - nuo 10 080 eurų.

Taip pat 15 procentų brangs verslo liudijimo mokestis, mokamas „Sodrai“. Didėja ir riba (1.65 MMA: nuo 1 204 eurų iki 1 386 eurų), kurią pasiekus, dienpinigiai neapmokestinami. Tai turės įtakos transporto įmonėms ir įmonėms, kurių darbuotojai dirba užsienyje.

Kainos augs

LBAA atkreipia dėmesį, kad dėl MMA didinimo didės paslaugų / prekių kainos, kurių pardavimo sutartyje nustatytas automatinis kainos didėjimas, didėjant MMA.

Labiausiai tai pasijaus pirmo būtinumo prekių / paslaugų kainose, kurioms taikomas nedidelis antkainis ir kurio savikainoje reikšmingą dalį sudaro darbo užmokestis (duona, mėsa, pienas ir pan.).

MMA augimas iššaukia ir kitų, didesnes algas uždirbančių, darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.

Dėl didėjančių darbo užmokesčio sąnaudų didės paslaugų ir prekių savikaina, kas savaime didins infliaciją.

LBAA turi patarimų ir verslui, kuris paskaičiuos, kad dėl išaugusių sąnaudų nebegalės vystyti verslo Lietuvoje.

Sprendimus nutraukti veiklą geriau priimti iki algų kėlimo (iki 2022 gruodžio 31 dienos), nes tokiu atveju išmokos bus mažesnės.

Jei darbuotojai, gaunantys MMA, būtų atleidžiami 2023 m. sausio 1 d., jų išmokos būtų 15 procentų didesnės, akcentuojama LBAA informacijoje.

Verslui, kuris darbuotojams moka MMA ir planuoja verslą tęsti, reikia atkreipti dėmesį į darbo sutarties pakeitimus.

Jei darbo sutartyje yra nurodytos konkrečios sumos ir nėra nustatytas automatinis darbo užmokesčio indeksavimas didėjant MMA, su darbuotojais reikia pasirašyti papildomus susitarimus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder