Ministerija siūlo leisti prekiauti produktais pasibaigus „geriausia iki“ terminui: kasmet būtų sutaupyta 148 mln. eurų

„Siūlome leisti ilgiau pardavinėti tuos produktus, kurie yra ženklinami „geriausia iki“. Ne visi žino, bet Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra dvejopas ženklinimas. Yra produktai, kurie turi ženklinimą „tinka vartoti iki“ ir yra produktai, kurie yra negendantys, ir kurie ženklinami „geriausia iki“. Būtent apie antrąją grupę kalbame“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Lietuva išleidžia labai daug maisto produktams ir labai daug jo išmeta. Pasiūlymu sprendžiame šią situaciją“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, pirmiausia pasiūlymu būtų siekiama mažinti dar tinkamo vartoti maisto kiekius. EIM skaičiuoja, jog priemonė padėtų sumažintų išmetamo maisto kiekius apie 50 tūkst. tonų kasmet.

„Tiek kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai. Per metus galėtume sutaupyti visą Alytaus suvartojamo maisto kiekį. Man tai atrodo pakankamai reikšmingas skaičius“, – teigė A. Armonaitė.

Pasiūlymas, viliasi ministrė, sudarys galimybes vartotojams įsigyti dar gerus vartoti produktus geresnėmis kainomis, prekybininkams – galimybę juos pardavinėti.

„Sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pridūrė ministrė.

Ministerijos skaičiavimais, leidus šiais produktais prekiauti, pavyktų sutaupyti apie 147,6 mln. eurų per metus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė tikino, jog pagal dabartinę tvarką prekybininkai „geriausia iki“ pažymėtus produktus, suėjus šiam terminui, gali tik atiduoti labdaros organizacijoms – juos parduoti draudžiama.

„Jei sprendimas būtų įteisintas, jei būtų leista ne tik aukoti, bet ir parduoti šiuos produktus – įgyvendinus tam tikras sąlygas ir užtikrinus jų saugumą – atsirastų vartotojui dar viena galimybė įsigyti tų pačių produktų“, – teigė R. Vainienė.

Ji aiškino, kad prekybininkai tokius produktus specialiai paženklintų bei prisiimtų „visą atsakomybę“ už produkto saugumą pasibaigus „geriausias iki“ terminui.

„Vartotojui galiotų tokios pat teisės kaip ir įsigijus bet kokį produktą iki to termino galiojimo“, – sakė R. Vainienė.

Be to, pabrėžė ji, nauja tvarka bus naudinga vartotojams, nes prekybininkai konkuruos siūlydami palankesnę šios grupės produktų kainą.

„Atsirastų daugiau įvairovės vartotojų pasirinkimui. Ir natūralu, kad ta įvairovė būtų siejama ir su kaina. Dabar prekybininkai kainomis konkuruos (kaip asociacija negalime pasakyti, kokio dydžio nuolaidos bus), jie konkuruos ir šitomis kainomis“, – kalbėjo R. Vainienė.

Siūloma tvarka, anot prekybininkų atstovės, taip pat būtų ypač naudinga mažosioms parduotuvėms, kuriose prekių kiekiai yra mažesni.

„Mažoje parduotuvėje kaime, pavyzdžiui, pasibaigia gvazdikėlių „geriausias iki“ terminas ir liko vienas stovėti indelis. „Maisto bankas“ dėl vieno indelio nevažiuoja, ne tie kaštai. Jis turi šį produktą utilizuoti“, – kalbėjo R. Vainienė.

EIM duomenų analitikas Titas Budreika akcentavo, jog Lietuvos namų ūkių išlaidos maisto produktams sudaro 19 proc. viso pajamų krepšelio (daugiau išleidžiama tik Rumunijoje), o vienas Lietuvos gyventojas kasmet iššvaisto 141 kg maisto – dešimtimi daugiau nei ES vidurkis.

Siūloma praktika, anot A. Armonaitės, jau taikoma Skandinavijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Austrijoje ir dar keliose Europos šalyse.

„Būsime pirmieji Baltijos šalyse. Pagaliau ne kažką vytumėmės, o nustatytumėme tendenciją“, – teigė ji.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė aiškino, kad dabar Lietuvoje maisto produktų galiojimo galima visai nenurodyti negendantiems produktams (cukrui, saldumynams, alkoholiui), paženklinti „tinka vartoti iki“ žyma (kurioje nurodytam terminui pasibaigus vartojimas nebegalimas) bei „geriausia iki“ žyma – kai produktas dar saugus vartoti pasibaigus nurodytam terminui, tačiau keičiasi tam tikros jo savybės.

„Gamintojas pasirinkdamas nurodyti tą datą ir paskaičiuoti tą nurodomą trukmę, jis įvertina, jog ir juslinės produkto savybės geros, jo išvaizda, kvapas geras, skonis geras. Kai pasibaigia tas laikas, gali atsirasti tam tikrų pokyčių (...) produktai sensta ir galbūt nebus nesaugūs, bet keisis jų kokybinės savybės. Jie nebus tokie gražūs, jų spalva, aromatas keisis“, – aiškino I. Drugytė.

„Gamintojas, nurodydamas datą, jis pagalvoja, kada produktas pačios geriausios kokybės“, – pridūrė ji.

Ekologiškų maisto produktų gamintojos „AUGA Group“ atstovas Laurynas Miškinis sakė, kad EIM pasiūlymas gali būti efektyvus mažinant išmetamo maisto kiekį.

„Nori nenori, didžiausią įtaką gali padaryti prekyba ir tai, kaip mes, vartotojai elgiamės. Labai sveikiname šią iniciatyvą, kuri leistų prekybininkams lanksčiau žiūrėti ir turėti daugiau galimybių maistą, kurio „geriausias iki“ terminas pasibaigęs, paversti prieinamu vartotojui“, – žurnalistams teigė L. Miškinis.

„Geriausia iki“ žyma įprastai žymimi įvairios bakalėjos prekės, kruopos, sausainiai, riešutai ir kt.

Ruošiami Maisto įstatymo pakeitimai, kaip informavo ministrė, dar derinami tarpinstituciniu lygmeniu. Vėliau jie bus teikiami Vyriausybei, o Ministrų kabinetui pritarus – Seimui.

Lukas Juozapaitis (ELTA)