Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes kiti metai – rinkiminiai.
Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.
M. Lingė: ketiname ieškoti vietų, kur galima sutarti su koalicijos partneriais
Konservatorius M. Lingė aiškino, kad natūralu, jog diskusijoms dėl mokesčių reformos reikia erdvės ir laiko, bet labiausiai – valios ir supratimo dėl mažiau populiarių sprendimų.
Tačiau jis tikino, kad ir toliau planuojama ieškoti sutarimo su koalicijos partneriais dėl mokestinių pakeitimų.
„Apie mokesčių reformą galime kalbėti tik būsimuoju laiku. Šiais metais pateiktas Seimui platus mokestinių pasiūlymų paketas.
Natūralu, kad diskusijoms reikia erdvės ir laiko, bet labiausiai joms reikia valios ir supratimo, kad sprendimai, kad ir mažiau populiarūs – yra reikalingi.
Ketiname ir toliau tęsti diskusijas, pirmiausia, su koalicijos partneriais, ieškodami vietų, dėl kurių galima sutarti, nepaisant, kad metai bus paženklinti rinkimų gausos. Esant sutarimui, atsirastų ir sprendimai“, – Eltai teigė BFK pirmininkas.
„Tą rodo ir pavyzdys su akcizų pakeitimais, kai prieš tai dvejus metus stalčiuose gulėjęs paketas buvo priimtas per trumpą laiką.
Prie svarbių sprendimų priskirtinas ir nebeaktualios PVM lengvatos maitinimo įstaigoms atsisakymas, kas suteikė erdvės labiau sumažinti apmokestinimą mažiausias pajamas uždirbantiems dėl NPD didinimo.
Žingsnis į priekį, yra ir procentu didėjantis perskirstymas 2024 m., kuris bus 33 proc.“ – aiškino jis.
A. Armonaitė: sprendimai nebūtų gerai atsiliepę – gerai, kad jie nebuvo priimti
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė vis tik teigiamai vertina tai, kad sprendimai dėl mokesčių reformos buvo sustabdyti, nes, anot jos, kai kurie pakeitimai nebūtų gerai atsiliepę.
Ji tvirtino, kad Laisvės partija jaučiasi „atstovėjusi savo programą ir sveiką protą“.
„Man atrodo visiškai normalu parlamente, kuris yra politinė organizacija, yra visokių nuomonių tokiais aiškiai labai politiniais klausimais kaip mokesčių sistema.
Negali norėti, kad viskas, ką tu atnešei, būtų automatiškai palaikoma, priimta be jokio kvestionavimo ir t. t.“, – Eltai kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė.
„Jeigu paimtume NT mokestį, jis keitėsi keturis kartus ir tos miskomunikacijos, signalų į visuomenę buvo paleista labai daug prieštaringų ir t. t.
To nereikėjo ir mes čia buvome opozicija šiuo klausimu. Laikyčiau, kad gerai, jog nebuvo priimti tie įstatymai“, – dėstė ji.
Šiuo metu parlamente svarstymo stadiją praėjęs yra tik minėtas NT mokesčio įstatymo projektas, tuo tarpu likusios paketo dalys tik pateiktos Seimui.
Taip pat Finansų ministerija akcentuoja, kad Seimas jau yra anksčiau pritaręs vienam svarbiam mokestiniam pakeitimui – tai Akcizų įstatymas, kuriuo buvo numatytas akcizų degalams didinimas.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą