Mokslininkai aptiko 20 anksčiau dar netyrinėtų plotų Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose

Anot Lietuvos istorijos instituto (LII) vadovo Aurimo Švedo, šios vietos, kartu ir galima Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vieta, bus tiriama minimalaus lygio invaziniais metodais.

„Vyriausybės kanceliarijos finansavimas instituto tyrimų paraiškai leidžia jau šiemet pradėti pirmą konkretų platesnio tyrimo proceso kampą, o šiuolaikinės technologijos atveria galimybes katedroje tirti nedestrukciniais arba kuo mažiau invaziniais metodais“, – trečiadienį surengtame seminare kalbėjo A. Švedas. 

Pasak jo, iki šiol atlikti katedros tyrimai dėl natūralių priežasčių buvo fragmentiški, todėl šiemet pradėtus tyrinėjimus planuojama tęsti „kaip ilgalaikę mokslinę programą“.

Vytauto Didžiojo paieškos – spalį

Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis. 

Jo teigimu, istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio XVII a. įrengto įėjimo nišoje. 

Būtent vakarinėje sienoje esančią nišą planuojama tirti jau šį spalį.

Tai bus daroma pasitelkiant minimalios apimties invazinį tyrimą, gręžiant arkikatedros sieną iš lauko pusės. Ankstesniais skaičiavimais, šis metodas turėtų kainuoti apie 35 tūkst. eurų. 

„Mes išsakėme nuomonę, kad jokiu būdu negalima gręžti iš vidaus dėl būtent ten esamos drėgmės (...). Todėl mes pasiūlėme tuos darbus atlikti iš tos ertmės kitos pusės“, – kalbėjo LII jaunesnysis mokslo darbuotojas archeologas Saulius Sarcevičius.

Anot S. Sarcevičiaus, šios vietos ištyrimo eiga gali priklausyti ir nuo to, kokios būklės bus minėtoji siena, ir nuo to, kokiu kampu bus atliktas gręžinys. 

Jeigu trumpai, darbai bus atlikti maždaug taip: nuskenuotos grindys, mes turėsime surasti angą, kuri yra pateikta, nuo tos angos vietos mes nuimame plokštes, išsivalome tą erdvę ir gręžiame mūrą apie 10 cm skersmeniu“, – pasakojo LLI darbuotojas.

„Reikalas tas, kad išgręžę tą mūrą pirmiausia įeis mikrobiologai, o ne mes (...). Tada, kai jie paims tuos mėginius, mes įkišime kamerą“, – teigė S. Sarcevičius. 

Kaip teigta seminaro metu, 2026-aisiais mokslininkai planuoja įgyvendinti ankstyvosios arkikatedros datavimą, atlikti statybinių medžiagų – plytų, grindų, plytelių – bei cheminius tyrimus. 

Taip pat siekiama sukurti sienų anomalijų metodiką bei praktiškai ją panaudoti su 3D įrenginiais ir georadara. Galiausiai, atlikus šiuos žingsnius, žadama sudaryti išsamią duomenų bazę apie Vilniaus arkikatedroje įvykusius mokslinius tyrimus bei gautus jų rezultatus. 

Tyrimams pritarė Vyriausybė

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje. 

Taip pat siekta ištirti ir galimas ertmes, kuriose gali būti palaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. 

Kultūros ministro Luko Alsio teigimu, aptikus galimus Lietuvos valdovo palaikus, lyginamieji DNR mėginiai jo identifikavimui galėtų būti ieškomi Kyjivo Pečorų lauroje ir Šv. Tomo katedroje Prahoje.

Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesti inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietos įamžinimą Čekijos sostinėje Prahoje. 

Tiesa, restauratorius Saulius Poderis – pirmasis, iškėlęs palaikų hipotezę, į minėtąją tyrimų grupę nebuvo įtrauktas.