Brangios įrangos prikimštos ir didelę kompetenciją deklaruojančios laboratorijos atstovai nuogąstauja, kad į šią kėdę vargiai gali sėsti tokią pat aukštą kartelę atitinkantis žmogus.
Laikinoji įstaigos vadovė Svajūnė Muralytė aiškina, kad sparnus įstaigai gerokai pakirpo tai, jog ši prieš kelerius metus tapo NVSC padaliniu.
Sumenkęs statusas, neblizgantis vadovo atlyginimas ir neaiškus darbo modelis – visa tai atbaido ne tik potencialius kandidatus, bet ir eilinius darbuotojus.
NVSPL istorija paskui save velka neigiamą šleifą: buvęs teisminis procesas, kurį per pandemiją įžiebė greitųjų COVID-19 testų pirkimai, nuolatinė vadovų kaita.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio iš pareigų skandalingai atleistas ir bylinėjimąsi dėl to antrosios instancijos teisme pralaimėjęs Danas Bakša.
Šiandien, kai įstaiga be nuolatinio vadovo skaičiuoja trečius metus, sveikatos politikai aiškina: konkursai į nuolatinius vadovus subliukšta ne šiaip sau. Įstaigos nepatikimumą kuria ne tik praeityje nuvilniję skandalai, bet ir stipriai sumenkęs laboratorijos statusas.
NVSC vadovas Vaidotas Gruodys tikisi, kad trečiasis konkursas susiklostys sėkmingai, o laboratorija, kuri jo vertinimu, yra itin patraukli, moderni, stipri, pagaliau sulauks aukšto lygio kandidatų.
„Nors laboratoriją iš praeities lydi įvairios istorijos, pasibaigusios teismais, įstaiga yra nepaprastai pažangi, turinti daug naujos įrangos: neseniai įsigyta brangi narkotinių medžiagų tyrimo technika. Ne visi kandidatai supranta, kokio rimtumo tai yra įstaiga“, – tikina NVSC vadovas Vaidotas Gruodys.
Naujasis vadovo konkursas bus paskelbtas tuoj po NVSC ir laboratorijos vykdomo audito, kuris, kaip patikslina SAM, turi pasirodyti dar šį mėnesį, išvadų.
Piktinasi statusu
Laboratoriją iš pelenų siekta prikelti pakeitus jos pavaldumą. Iki 2023 m. rugpjūčio laboratorijos steigėja buvo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), po to įstaiga pateko į ministerijai pavaldaus NVSC globą, motyvuojant, kad giminingas veiklas vykdančios institucijos – NVSC ir NVSPL – po sujungimo surems pečius bei sustiprins viena kitą tiek veiklos, tiek kompetencijų prasme.
Laikinosios NVSPL vadovės pareigas tuo metu pradėjusi eiti Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja S.Muralytė tikėjosi, kad tyrimų užsakymai, finansavimas, lėšų paskirstymas bei daug kitų dalykų turėtų pagerėti.
Šiandien, kai nuolatinio vadovo įstaiga laukia jau trečius metus, ji įsitikinusi, jog sprendimas pakeisti steigėją ne tik nepateisino lūkesčių, bet buvusi didelė klaida.
Kaip aiškina, įstaigai atsidūrus NVSC pavaldume, laboratorijos statusas gerokai pažemėjo, su tuo – ir įtaka, ir vadovo atlyginimas.
„Esame nematomi, nes tapome tarpine įstaiga. Į ministeriją eina NVSC atstovai, o ne mes“, – guodėsi S.Muralytės pavaduotoja Rosita Balčienė. Laikinoji vadovė papildė, kad santykis su NVSC vadovu V.Gruodžiu palaikomas konstruktyviai telefonu.
R.Balčienė patikslina: kadangi įstaigų veiklos ir kompetencijos skiriasi iš esmės, tartis tarpusavyje jiems nelieka apie ką.
Laikinoji vadovė siekdama parodyti, kad laboratorija iš tiesų yra stipri organizacija, įsileido „Lietuvos sveikatos“ žurnalistus.
Nors Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pasklidusi informacija esą laboratorija veikia nuostolingai S.Muralytė tai neigia. „Esame pliusiniai.
Už 2023 metus turėjome 123 tūkstančius eurų pelno, o už 2024-uosius – 40 tūkstančių, bet tik todėl, kad direktorė visiems pakėlėme atlyginimus“, – patikslina pavaduotoja.
Nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas
Kaip teigia laboratorijos administracijos darbuotoja Ieva Slavinskienė, įstaigos santykis su steigėju – NVSC – yra konfliktinis. Mat abi įstaigos neturi nė vienos bendros funkcijos, tačiau dirbtinai yra priverstos veikti išvien.
„Kodėl mus sujungė, neturiu loginio paaiškinimo. Abi įstaigos turėtų būti pavaldžios SAM. Tarp mūsų yra nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas. Tyrimus atliekame pagal NVSC užsakymus.
O jie tais tyrimais pagrindžia savo sprendimus. Jei užsakovui iškyla abejonių, jie mūsų rankomis kartoja tyrimus, patikimumo sertifikatą.
Neturėtume būti vieni kitiems pavaldūs, o turėtume veikti lygiagrečiai: mes padarome tyrimą – mes ir garantuojame, jie padaro tyrimą – jie ir garantuoja. Dabar gi negalime užtvirtinti vienas kito patikimumo“, – aiškina I.Slavinskienė.
Anot jos, tuomet, kai tarp įstaigų veikė ir SAM, konflikto nebuvo, kiekvienas dirbo savo darbus lygiagrečiai: „Į teismus ėjome kaip partneriai. Dabar – lyg ir kartu, lyg ir atskirai.“
I.Slavinskienė atkreipia dėmesį, kad situacija ypač kebli taptų karo grėsmės atveju. Tarp tarnybų veikiant steigėjui, visuomenė apie esamą padėtį būtų informuota gerokai prasčiau.
„Visuomenė net nesužinotų, kad tuoj numirtume, nes lauktume, kol „suvaikščios“ dokumentai. Su NVSC veikdami po SAM stogu, galėtume vienodai greitai reaguoti ir dirbi kiekvienas pagal savo sritis: mes atliekame tyrimus ir automatiškai valdome rizikas, o NVSC visuomenei teikia rekomendacijas, ką reikia daryti“, –darbo principus aiškina I.Slavinskienė, pabrėždama, kad abi įstaigos patiria didelį nepatogumą dirbti drauge dėl skirtingų kompetencijų.
„Jiems sunku susigaudyti mūsų veikloje, mums – jų. Abiem įstaigoms tai yra apsisunkinimas. Esame priversti būti partneriais, bet iš partnerystės pereiname į šeimyninius santykius, kur ima kirstis interesai.
Turime precedentų – gauname skundą, manome, kad tai jų žinioje į tai sureaguoti, jie mano – kad mūsų. Dabar dažnai esame pasimetę“, – apie patiriamus sunkumus pasakoja R.Balčienė.
Su brangia įranga galėtų nuveikti daugiau
Dar vienas pagalys į ratus, neleidžiantis įstaigai judėti į priekį – laikinosios vadovės statusas.
„Mūsų dabartinė vadovė daug dirbo dėl pokyčių ir darbo struktūros, bet mums neleidžiama to daryti. Teisiškai reglamentuota, kad laikinas vadovas negali atlikti struktūrinių pokyčių“, – piktinasi R.Balčienė.
S.Muralytė taip pat įsitikinusi, jog struktūrinių pokyčių įstaigai reikia verkiant. Ji aiškina, jog NVSPL turi sukaupusi milžinišką technologinės įrangos lobyną.
Darbo pajėgos, jei tik galėtų veikti nevaržomai, – didelės. Anot S.Muralytės, įstaiga – vienintelė laboratorija Lietuvoje, veikianti tiek visuomenės, tiek asmens sveikatos priežiūros srityse, referentinė, t.y. etaloninė laboratorija, Pasaulio sveikatos organizacijos nominuota kaip Nacionalinis gripo centras, Nacionalinė tymų ir raudonukės bei Nacionalinė poliomielito ir enterovirusų laboratorija, turinti III biologinės saugos lygio padalinį bei akredituota pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018, LST EN ISO 15189:2023 standartus ir teikianti platų tyrimų spektrą.
Tuo tarpu, anot jos, aukščiausio lygio technologiniai sprendimai ir inovatyvi įranga suteikia galimybes pasiūlyti visuomenei aukščiausios kokybės laboratorinius tyrimus.
Naudos iš pažangių technologijų gali gauti tiek laboratorijos darbuotojai, tiek ir visuomenė ar net pasaulinė rinka.
„Įvertinus NVSPL dabartinės situacijos ir veiklos organizavimo iššūkių visumą, optimistiškai nuteikia galimybės: komercinių tyrimų pagalba sukuriama galimybė didinti finansinę darbo užmokesčio ir darbo įvertinimo bazę, kas išryškina ir NVSPL stiprybes – ypač stiprų, aukštos kvalifikacijos personalą ir kompetencinį potencialą veiklai vykdyti bei plėstis ne tik tarpinstituciniu, bet ir tarpvalstybiniu mastu“, – įstaigos galimybes vardija S.Muralytė.
Apmokinami darbuotojai lekia į privačias įstaigas
Beveik 300 darbuotojų išlaikanti laboratorija negeneruoja tiek pajamų, kad galėtų išlaikyti visus darbuotojus ir būti rimta konkurentė privačioms įstaigoms.
Penkiais šimtais ar net visu tūkstančiu eurų didesnį atlyginimą siūlantys privatininkai kelia rimtų iššūkių darbuotojų rinkai.
Mat šie, pasak S.Muralytės, žinodami, kokia stipri ir pažangi įranga sukaupta NVSPL, koks platus tyrimų spektras čia yra atliekamas, į NVSPL dažniausiai atklysta tik pasimokyti, įgauti patirties iš profesionalų.
O privataus kapitalo laboratorijos ypač vertina valstybiniame sektoriuje įgytą patirtį bei žinias.
„Kas iš to, kad turi įrangą, jei nebus tų, kurie galės ją valdyti? Naujai atėję darbuotojai dažnai padirba ir išeina. Bijome farmacijos kompanijų, kadangi darbuotojų nutekėjimas į jas – didžiulis.
Pas mus galima daug ko išmokti, čia yra gera mokykla. Kompetencijos – akredituotos, todėl iš čia darbuotojus priima visur.
Mums gi išugdyti gerą darbuotoją, kai kurių sričių specialistą, pavyzdžiui, tyrėją kartais neužtenka ir metų. Už tai į senbuvius laikome įsikibę – be jų nebūtų kas naujokus mokina“, – dalinasi iššūkiais laikinoji vadovė.
Nors, kaip aiškinama, laboratorijos darbuotojai čia nėra laikomi ant minimumo, atlyginimai įstaigoje yra žemesni nei NVSC. Tai – žemesnio pavaldumo pasekmė.
„Kadangi esame NVSC padalinys, o ši pavaldi SAM, atsiduriame trečioje vietoje, tad mūsų galimybės stipriai sumažėjo. Taip pat gerokai sumenko ir įstaigos vadovo patrauklumas.
Apie jo atlyginimą, palyginti su konkurentų, net juokinga kalbėti“, – sako S.Muralytė.
„Kodėl, kai yra poliklinikos vadovo konkursas, kuriame skelbiamas atlyginimas – septyni ar net dešimt tūkstančių eurų ant popieriaus, susirenka ir po dvidešimt kandidatų? – svarsto R.Balčienė.
Pasak jos, kai laboratorija dar buvo pavaldi SAM, į vadovo konkursus susirinkdavo bent 7 kandidatai.
L.S. primena, kad paskutinis NVSPL vadovo konkursas neįvyko neatvykus dviem kandidatams, o likusiems dviem nepraėjus numatytos šešių balų kartelės.
Laikinoji NVSPL vadovė S.Muralytė siunčia žinutę: „NVSPL darbuotojų lūkesčiai – nuoseklus darbo procesas, kokybiškai vertinamas maksimaliai teisinga finansine išraiška, ir tai būtų pagrindinės naujojo vadovo atsakomybės.
O instituciniai uždaviniai ir laukiantys naujo vadovo iššūkiai susiformuoja veiklos ypatumuose ir valstybės pavedimų galia, kurių įgyvendinimas ir yra pagrindinis NVSPL uždavinys.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą