Nacionalinio stadiono statybos virsta amžiaus skandalu: koncesijos sutartis – „hibridinis monstras“, „force majeure“ kelia įtarimų

Šalies gėda tapusia stadiono epopėja pasipiktinę vilniečiai ragina viešinti sutartį su koncesininku ir imtis radikalių sprendimų: pareikalauti vykdyti įsipareigojimus arba nutraukti sutartį.

O Vilniaus vadovai bando iš balos išlipti sausi ir, indeksavę projekto kainą, tęsti statybas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas atsakyme Alfa.lt teigia, kad šiuo metu tarp sutarties šalių – Vilniaus miesto savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei koncesininko – yra derinami „galimi situacijos sprendimo būdai, vykdomi skaičiavimai ir derybos dėl rizikų pasidalijimo“.

Pasak A. Bužinsko, šalių pozicija dėl statybos kainų indeksavimo Tarybos nariams ir visuomenei bus pristatyta sausio mėnesį, įskaitant ir sutarties nuostatas, kuriomis remiamasi sprendžiant šį klausimą.

„Koncesijos sutartis yra galiojanti ir visos šalys yra suinteresuotos tęsti projektą, kaip numatyta“, – teigė A. Bužinskas.

Piktinasi viešumo trūkumu

Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinančiai bendrovės „BaltCap“ valdomai įmonei sustabdžius statybas, į Vilniaus savivaldybės merą Valdą Benkunską ir švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą viešai kreipėsi ir Europos Parlamente dirbantis vilnietis Tadas Vinokuras.

Politikos mokslus Londono universitete baigęs T. Vinokuras pabrėžia, kad nacionalinis stadionas statomas iš viešųjų, taigi visų mokesčių mokėtojų, pinigų, todėl visa informacija apie statybų eigą esą taip pat turėtų būti vieša.

Viešame kreipimesi į konservatorius politikus – merą ir ministrą – T. Vinokuras reikalauja atskleisti visą informaciją apie projekto sutarčių nuostatas bei bendrovės „BaltCap“ įsipareigojimų vykdymą.

Vilniuje užaugęs, o dabar Briuselyje dirbantis jaunas profesionalas nacionalinio stadiono epopėją apibūdina medicinos terminais.

„Šis stadionas lyg pritvinkusi votis jau 30 metų dusina vilniečius. Jau atrodė, kad projektas įsivažiuoja, bet dabar aiškėja, kad ši sutartis tėra hibridinis monstras, kurį koncesininkas „BaltCap“ naudos vilniečių pinigų grobstymui. Panašu, kad „BaltCap“ susidūrė su finansinių išteklių problemomis ir bando tą naštą perkelti ant gyventojų pečių. Negali būti jokių kalbų apie projekto plėtimą, kol visuomenė negaus visos informacijos apie sutarčių nuostatas ir jų vykdymą. Šiandien juk net nežinome, kiek kainuos visų etapų statybos“, – tikina T. Vinokuras.

Vyro teigimu, kalbos apie kainų augimą yra nepagrįstos.

„Pastaraisiais metais statybinių medžiagų kainos praktiškai neaugo. Taip, spartų medžiagų kainų augimą matėme prieš tai, tačiau kodėl buvo susizgribta tik dabar? Antai įmonė sako, kad dėl force majeure sąlygų – COVID pandemijos ir karo Ukrainoje – darbų ir medžiagų kainos reikšmingai pabrango. Ar šių rizikų „BaltCap“ nežinojo prieš metus?“ – stebisi T. Vinokuras.

Ragina nepasiduoti šantažui

Sostinės valdžios planais pasipiktinęs vyras perspėja, kad, politikams pasidavus verslo spaudimui, kils grėsmė, kad tokie darbų sustabdymai kartosis ir ateityje.

„Ar vilniečiai turi garantijų, kad tokie statybų darbų sustabdymai nesikartos ateityje? Mes juk tapome „BaltCap“ įkaitais: jie galės ir toliau prašyti plėsti projekto dydį, ieškos būdų, kaip išpūsti kainas. O jei savivaldybė to nedarys, jie šantažuos statybų nutraukimu.

Vienintelis būdas tam užkirsti kelią – viešinti visas sutarčių ir derybų nuostatas. Juk dabar mes esame visiškai akli: nežinome net kur yra riba, kuomet savivaldybė galės pati nutraukti sutartį. Galbūt jau šiandien užtektų įrodymų, kad būtent „BaltCap“, o ne užsakovas, nevykdo savo įsipareigojimų“, – komentavo T. Vinokuras.

Pasak jo, jeigu „BaltCap“ nesutinka tęsti statybų, reikia svarstyti ir sutarties nutraukimą.

„Negalime leisti vilniečių taip šantažuoti. Jeigu „BaltCap“ nesutinka dirbti, pučia kainas ir tempia gumą, tuomet Vilniui derėtų svarstyti sutartį nutraukti ir statyti paprastą, nebrangų stadioną. Tą gali padaryti Kaunas – nėra jokios priežasties, kodėl to negali padaryti ir Vilnius“, – sakė T. Vinokuras.

Sustabdė statybas

Alfa.lt primena, kad nacionalinį stadioną pastatyti įsipareigojusi bendrovė „BaltCap“ gruodžio mėn. viduryje sustabdė statybas ir kreipėsi į savivaldybę ir ministeriją, prašydama peržiūrėti viso projekto kainą.

Skelbta, kad statybas tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos derybos dėl kainos indeksavimo.

Stadiono koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis komplekso“ įgaliotasis atstovas Lukas Kavaliauskas sakė, jog pagal sutartį su Vilniaus savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu derinami statybų kainos indeksavimo klausimai, turintys esminės reikšmės projekto įgyvendinimui.

Pagal koncesijos sutartį Daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos pabaiga planuota 2025 m. balandį – tokią atsakomybę prisiėmė koncesininkas.
Alfa.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bužinskas teigė, kad kainos indeksavimo klausimą tikimasi išspręsti kitų metų sausį. Esą po to projektas vėl judės į priekį.

Jo teigimu, tarybai bus pateiktas siūlymas pasinaudoti sutartyje numatyta „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybe, tačiau ji esą gali kelti daugiausia diskusijų.

Vis dėlto A. Bužinskas pripažino, kad koncesininko noras naudotis nenumatytų aplinkybių sąlyga yra pagrįstas. „Tai greičiausiai būtų karas Ukrainoje, kažkiek Covid lemti tiekimo grandinės sutrikimai“, – teigė A. Bužinskas.

Vis dėlto administracijos vadovas tikino, kad savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šimtu procentų prisiims rizikas, esą pusę išaugusių sąnaudų turėtų dengti koncesininkas.

Konkrečios indeksavimo kainos A. Bužinskas neįvardijo.

Viešumoje pasirodė informacija, kad neoficialiai kalbama apie 38 mln. eurų sumą.

A. Bužinskas visiškai neatmetė, kad egzistuoja ir nedidelė projekto žlugimo rizika.

Kas tas „force majeure“

Tuo, kad koncesininkas pareikalavo didinti statybų kainą, piktinasi ir vilnietis advokatas Dominykas Vanhara.

„Koncesininkas pareikalavo, kad jam prie statybų sąmatos būtų pridėta dar, kaip neoficialūs šaltiniai mini, apie 40 mln. EUR, o kol tas nebus padaryta, jis stabdo darbus ir, jei negaus papildomų pinigų, iš viso nieko nebedarys. Nes, suprask, force majeure dėl karo Ukrainoje bei dėl Covid pandemijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė advokatas.

Teisininką papiktino, kad vienoje radijo laidoje A. Bužinskas „mušėsi į krūtinę, kaip tokiam koncesininko prašymui reikėtų pritarti“.

D. Vanhara įtaria, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija bei jos politikai rinkėjus laiko kvailiais , ir aiškina, kas yra „tas force majeure“, į kurį apeliuoja koncesininkas.

„Force majeure yra nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių šalis negalėjo numatyti ir negali valdyti, ir kurios sutarties įvykdymą daro objektyviai neįmanomu. Karas vyksta Ukrainoje ir jau beveik dvejus metus, COVID pandemija seniai baigėsi, o taip vadinamas koncesininkas va dabar, praėjus pusantrų metų po sutarties pradžios, atsibudo ir sako, kad žiūrėkit, taigi ten force majeure, duokit man dar 40 milijonų“, – šaiposi advokatas.

„Vadinamasis“ koncesininkas?

D. Vanhara abejoja, ar dabartinis stadiono projekto įgyvendintojas elgiasi kaip tikras koncesininkas, todėl vartoja terminą „vadinamasis koncesininkas“. Esą, jeigu tai būtų tikras koncesininkas, visuomenei, apskritai neturėtų rūpėti, kiek jam kainuoja stadiono „su visais priedais“ statybos.

„Čia yra būtent koncesininko problemos bei jo rizika. Remiantis Koncesijų įstatymo 3 str. 10 d., koncesija yra tada, kai koncesininkas prisiima visas ar didžiąją dalį rizikų“, – teigia advokatas.

Kaip turėtų atrodyti Nacionalinio stadiono statybos, jei tai būtų normali koncesija?

„Mes koncesininkui duodame žemės sklypą, įrengiam ten privažiavimus kažkokius, kurių reikia, duodam koncesininkui kažkokias garantijas dėl stadiono užimtumo, iš serijos, kad ten žais ir stadioną nuomosis Vilniaus futbolo komanda, kad nuomosimės prie to stadiono įrengtus darželius, mokyklas, bibliotekas, muziejus ir ko tik ten nebus prirengta. Tada koncesininkas išimtinai savo lėšomis ir savo rizika per koncesijos sutarties nustatytą terminą pastato stadioną su visais priedais ir pradeda visą tą kompleksą eksploatuoti kaip savo koncesijos sutarties nustatytą terminą, tarkime, 25 metus. Eksploatuoja tą stadioną su priedais, gauna atitinkamas pajamas, iš kurių atsiima savo investicijas bei gauna pelną. Praėjus 25 metams, sutartis baigiasi ir stadionas pereina Vilniaus m. sav. nuosavybėn. Va čia būtų normali koncesija“, – pasakojo D. Vanhara.

Advokato įsitikinimu, šiuo atveju, taip nėra. Teisininkas primena, kad pasirašant koncesijos sutartį „vadinamojo koncesininko“ partneris Šarūnas Stepukonis, buvęs atsakingas už šią statybą (dabar atleistas iš pareigų) tikino, kad statybos kaštų pasikeitimo riziką prisiima „BaltCap“, t. y. koncesininkas. Tačiau dabar šios rizikos koncesininkas kažkodėl prisiimti nebenori.

Turėtų laikytis sutarties

D. Vanhara įrodinėja, kad Vilniaus meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius A. Bužinskas, „jeigu jie tikrai atstovautų visuomenės bei rinkėjų interesams“, esamoje situacijoje turėtų elgtis paprastai – laikytis sutarties raidės ir visų pusių prisiimtų įsipareigojimų.

Koncesininkui Vilniaus miesto valdžia esą turėtų perduoti paprastą žinią: „Galite daryti ką tik norite, bet jei stadionas su visais priedais nestovės baigtas 2025 metais, kaip tą numato sutartis, mokėsite baudas, netesybas ir atlyginsite visą kitą žalą, kurios nepadengia sutartyje numatytos baudos ir netesybos. Taškas.“

Vilnietis advokatas dar atkreipia dėmesį, kad „BaltCap“ prašo, kad jam prie stadiono statybų, neoficialiais duomenimis, būtų „primesta“ panašiai tiek, kiek Kaunui kainavo pastatyti visą stadioną, kuris jau stovi ir veikia.

Žadėjo dengti savo lėšomis

Anksčiau koncesininko atstovas iš tikrųjų žadėjo, išaugus darbų kainai, skirtumą dengti savo lėšomis, – apie tai atvirai kalbėjo interviu Alfa.lt portalui.

Prieš dvejus metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba teismo sprendimu atšaukė sprendimą stabdyti Nacionalinio stadiono projektą, tuometis Vilniaus meras Remigijus Šimašius piktinosi, kad vien dėl šio sustabdymo stadiono kaina dėl brangstančių statybos medžiagų išaugo 15 mln. eurų.

„Tikriausi pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą“, – 2021 m. vasarą kalbėjo R. Šimašius.

Miesto vadovas kartu džiaugėsi, kad išaugusių sąnaudų riziką sutiko prisiimti pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku tapęs „BaltCap“ Infrastruktūros fondas.

Statybų žaliavų ir medžiagų kainos dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sparčiai augant, „BaltCap“ pernai balandį nedrįso prognozuoti, kiek dar milijonų eurų per ateinančius trejus metus galėtų išaugti stadiono sąmata.

Vis dėlto koncesininkas buvo nusiteikęs stadiono su priedais statybą pradėti ir baigti pagal grafiką, nors tuo metu statybų kainos Lietuvoje kilo kone kas mėnesį.

„Sunku spėlioti apie ateitį. Jeigu galėtume spėti ir žinoti, kaip bus, turbūt atitinkamai ir elgtumėmės. Tiesiog stebime, kas vyksta ir bandome reaguoti“, – Alfa.lt 2022 m. balandžio mėn. sakė tuometis „BaltCap“ Infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis.

Į prašymą prognozuoti, kiek procentais galėtų brangti statybos per ateinančius trejus metus, Š. Stepukonis atsakė, kad kainos auga taip sparčiai, jog konkreti prognozė tiesiog būtų „kvailas spėjimas“.

Vis dėlto koncesininko atstovas prisipažino, jog „BaltCap“ pasirengęs finansuoti išaugusią projekto sąmatą ir jos neperkelti ant statybos rangovų pečių.

„Greičiausiai teks mums prisiimi (išaugusias sąnaudas – red.)“, – sakė Š. Stepukonis.

Partnerį įdavė prokuratūrai

Vėliau Š. Stepukonio ir fondo keliai išsiskyrė.

Šių metų lapkričio mėn. pabaigoje prokuratūra praėjo ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio bei Nacionalinio stadiono statytojo „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ buvusio vadovo Š. Stepukonio veiklos galimai pasisavinus turtą. Tyrimas pradėtas pagal „BaltCap“ gautą informaciją.

Anksčiau „BaltCap“ pranešė, kad Š. Stepukonį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų ir dėl to kreipėsi į teisėsaugą. Pasak įmonės, nuostolius lėmę tuometinio fondo „BaltCap“ Infrastruktūros fondo valdytojo Š. Stepukonio veiklos pažeidimai aptikti atlikus reguliarią patikrą.

Vadovavimą fondui perėmęs vienas iš keturių „BaltCap“ vadovaujančių partnerių Simonas Gustainis teigė, kad nuostoliai apsiribojo vienu asmeniu, vienu fondu ir kai kuriomis šio fondo įmonėmis, o kitiems „BaltCap“ fondams įtakos neturi. Pasak jo, nuostoliai bus kompensuoti, o išorės konsultantai atliks išsamų auditą.

Kuo konkrečiai nusižengė Š. Stepukonis bei kokio dydžio žalą padarė, fondo atstovai nekomentavo.

Statyboms – du trečdaliai lėšų

Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu ant Šeškinės kalno Vilniuje vertė pagal 2021 m. pasirašytą koncesijos sutartį yra 156 mln. eurų.

Maždaug du trečdaliai šios sumos – apie 100 mln. eurų – sudarytų statybos išlaidos. Likusi dalis būtų skiriama projekto finansavimo rizikos kaštams per 25 metų laikotarpį padengti.

Į projektą Vyriausybė įneš 54,5 mln. eurų, Vilniaus miesto savivaldybė – 101,5 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė papildomai planuoja skirti apie 35 mln. eurų aplinkinei infrastruktūrai sutvarkyti.

„BaltCap“ infrastruktūros fondas įsipareigojo per dvejus metus pastatyti ne tik stadioną, bet ir kitus Daugiafunkcinio sporto komplekso statinius.

22 ha teritorijoje šalia prekybos centro „Akropolis“ 2025 m. atsiras 300 vietų vaikų darželis, neformaliojo ugdymo veiklai skirtas 56 tūkst. kv. m objektas, po stogu sutalpinsiantis šešias krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales bei administracines patalpas.

Ant Šeškinės kalno numatyta pastatyti UEFA reikalavimus atitinkančias tirs futbolo aikštes ir IAAF reikalavimus atitinkantį lengvosios atletikos stadioną su 3 tūkst. vietų žiūrovams.

Nesėkmių istorija

Nacionalinio stadiono statybų epopėja tęsiasi jau 39 metus.

Nacionalinio stadiono Vilniuje projektavimas pradėtas 1985 m. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. patvirtinus projektą stadionas pradėtas statyti. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau 1993 m. statybos darbai nutraukti, o pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos užkonservuotos.

2008 m. atnaujintas stadiono statybas nutraukė kilusi pasaulinė finansų krizė.

Pastaraisiais metais Nacionalinio stadiono projektas strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sostinės savivaldybės ir koncesininko, investicijų bendrovės „BaltCap“ atstovai koncesijos sutartį pasirašė 2021 m. spalio 8 d., sutartis įsigaliojo 2022 m. liepos 5-ąją.

„Nacionalinio stadiono Vilniuje prakeiksmas nuimtas“, – skambiai apie įvykį tuomet informavo Vilniaus miesto savivaldybė.

Sostinės valdžia skelbė, kad pagal įsigaliojusią Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį stadionas turi būti pastatytas ir pradėti veikti per 3 metus – tokia esą prisiimta koncesininko atsakomybė.

Daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos pabaiga planuota 2025 m. balandį.