Naujai dygstančio karinio miestelio Šilalės rajone įrengimo kaina – virš 70 mln. eurų

Vietoj ten buvusio Žemės ūkio technikumo dygsta karinis miestelis. Jame galės apsigyventi pusė tūkstančio karių, jau dygsta kareivinės, štabo patalpos, garažai ir dirbtuvės karinei technikai bei sandėliai ir laisvalaikio zona.

„Pirmiausia daroma mūsų nacionalinio bataliono reikmėms ir tuo pačiu metu lygiagrečiai vykdomas procesas dėl mūsų infrastruktūros gerinimo dėl sąjungininkų atėjimo ir didesniam ir Vokietijos, ir kitų valstybių įsitraukimui į mūsų gynybą“, – sakė G. Nausėda.   

Šiame ir dar dviejuose statomuose kariniuose miesteliuose Šiauliuose bei Vilniaus rajone galės dirbti ir tarnauti pustrečio tūkstančio karių ir civilių.

Taip Lietuva stiprina savo kovinius pajėgumus – strateginėse šalies vietose pastatytuose miesteliuose nuolat bus dislokuoti mūsų šalies bei užsienio kariai. To kaina – pora šimtų milijonų eurų.  

„Viso karinio miestelio virš 70 milijonų eurų, visų trijų miestelių bus daugiau nei 230 milijonų“, – atskleidė gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius. 

Prezidentas pasisakė ir kitais klausimais

Tiesa, įvertindamas statybas, G. Nausėda Lietuvos bei užsienio žurnalistams atskleidė ir ką mano šiuo metu šalyje labiausiai diskutuojamais klausimais. 

Štai pernai rugpjūtį, kai Rusijos okupantai jau pusmetį žudė Ukrainos civilius, Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas pasirodė Kremliaus ruporo Peskovo žmonos Tatjanos Navkos šou.

Tada Gitanas Nausėda iš čiuožėjų atėmė valstybinius apdovanojimus, o Vidaus reikalų ministerija žada kreiptis į Pilietybės reikalų komisiją, kad ši pateiktų savo rekomendaciją dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš M. Drobiazko.

Ją ji išimties tvarka gavo dar 1993-aisiais. Vis tik galutinį sprendimą turi priimti Lietuvos prezidentas. Kol kas jis aiškaus atsakymo nepateikia, sako, laukiantis vidaus reikalų ministrės išvadų. Tačiau iš atsakymo tarp eilučių sprendimas aiškus.   

„Galiu pasakyti tik tiek – demokratija privalo gintis, demokratija privalo būti tvirta, nes autokratijos dažnai mėgina mūsų stiprybę, mūsų jėgą ir jei tik mes pradedame svyruoti arba kažko išsigąstame, autokratijos daro savas išvadas ir laiko mus silpnais. Jos klysta“, – pabrėžė prezidentas.   

Dar vienas aptartas aštrus klausimas – Lietuvos rašytojų sąjungos noras pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Idėjos priešininkai tikina, esą poetas paminklo nenusipelno, mat okupacijos metais parašė kelis prosovietinius eilėraščius.   

„Didysis paradoksas, kad mes statysime paminklą Marcinkevičiaus trilogijai, kuri yra iš tikrųjų melo ir propagandos kūrinys“, – sakė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.   

G. Nausėda paminklo poetui priešininkus skambiai prilygino inkvizitoriams.   

„Justinas Marcinkevičius sau pasistatė tokį didelį paminklą, kad jau joks XXI amžiaus ideologinis inkvizitorius nebenugriaus. Tai didžiausias dainius, kurį mes turėjome XX amžiuje“, – tvirtino prezidentas.   

G. Nausėda pasisakė ir dėl lenkiškų užrašų Vilniaus rajone. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka tikina, jog miestų pavadinimai lenkų kalba ne tik pažeidžia Lietuvos įstatymus, o ir žymi lenkų okupacinę zoną.

Tokiu pasisakymu pasipiktino ne tik lenkai, jų šalies ambasadorius, o ir dalis lietuvių. G. Nausėda tokias Valotkos kalbas vadina politikavimu.   

„Jei jis nori būti politiku, turėtų eiti į renkamas pareigas, dalyvauti Seimo rinkimuose, prezidento rinkimuose, kokiuose tik nori rinkimuose, esame demokratinė valstybė. Bet pirmiausia turėtų atlikti tas funkcijas, kurioms yra numatytas ir jas tinkamai vykdyti“, – teigė prezidentas.   

G. Nausėda prakalbo ir apie siūlymus išplėsti itin retų ligų gydymo kompensavimo komisiją. Į ją tikisi pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galbūt praplės kompensuojamų vaistų nuo retų ligų sąrašą.

silale.lt nuotr.

tv3.lt