Nematerialių vertybių sąvadą papildė 13 reiškinių, tarp jų – Sartų lenktynės, nėgių žvejyba

„Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis“, – teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro šią savaitę išplatintame pranešime.

2026 metais Lietuvai minint Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ies metų veiklos sukaktį ir Kanklių metus, į sąvadą įrašyta ši muzikavimo tradicija. Skriaudžių kanklininkai puoselėja savitą kankliavimo stilių, Suvalkijos – Sūduvos – krašto dainuojamąjį ir instrumentinį folklorą.

Sąraše atsidūrė ir Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje: švenčiant Epifaniją, šiame Kaišiadorių rajono kaime vietos gyventojai puošniai persirengę Trijų Karalių svita – Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru, lydimais sargybinių ir vedinais Betliejaus žvaigždės – lanko vietos gyventojų namus, sveikina šeimas, linki sveikatos, Dievo palaimos.

Kultūros vertybe paskelbta ir šalies fotografijos meno kūrėjų ir mėgėjų bendruomenės tęsiama analoginės fotografijos tradicija. Anot Nacionalinio kultūros centro, pasitelkiant fotojuostą, fotoplokštelę ar fotopopierių ir rankiniu būdu reguliuojamus fotoaparato elementus sukurtos mažo tiražo nuotraukos pasižymi ypatingu paviršiaus medžiagiškumu, autentiškumu, saugo istorinių įvykių, žmonių gyvenimo akimirkų atmintį.

Į sąrašą įtraukta Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje apima senųjų antkapinių paminklų – krikštų – simboliką, gamybos ir statymo papročius, restauravimo bei kūrybines iniciatyvas.

Tuo metu Evangelikų liuteronų parapijų bažnyčiose, namuose, šeimos šventėse praktikuojama vertybė lietuvininkų giedojimo tradicija pasižymi paveldėtu liaudies dainų skambesiu ir iš Europos choralų perimtomis melodijomis.

Sąvadui pateiktos bei į jį įrašytos dvi gerosios paveldo išsaugojimo praktikos: kasmet kovo 1-ąją Lietuvos moldavų ir rumunų rengiama pavasario pradžios šventė „Marcišor“, kurios ištakos siekia daugiau nei 8 tūkst. metų, ir romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“ – tarptautinis renginys, kurio programą sudaro spalvinga eisena, koncertai miesto erdvėse, kūrybinės dirbtuvės, jaunųjų talentų konkursas bei gyvai romų tradicijas patirti kviečiantis „Romų kaimelis“.

Šiemet sąvadas papildytas ir žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, kuriai būdingas sodrus, banguojantis, tarmės grožį išryškinantis daugiabalsių dainų atlikimas.

Iš pietų Žemaitijos į sąrašą taip pat įtraukti Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje – tai vienas didžiausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančių tokio pobūdžio renginių, kasmet suburiantis daugiau nei 300 dalyvių – muzikantų, dainininkų, tradicinių amatų meistrų ir tyrėjų.

Žirgo-arklio vaidmenį lietuvių kultūroje atspindi dvi naujai įrašytos vertybės: senąsias naktigonės tradicijas gaivinantis žirgų maudymas Šventosios upėje Anykščių regioniniame parke ir vienas lankomiausių šalies žiemos renginių – Dusetose kasmet organizuojama šventė „Sartai“, kuri tęsia žirgų lenktynių tradiciją, manoma, kilusią iš paprotinio pasivažinėjimo žirgais per Užgavėnes.

Sąvadą papildžiusi Lazdijų kraštą garsinanti dzūkiška banda – tai duonkepėje krosnyje ant džiovintų kopūstų lapų kepamas bulvių tarkių blynas, patiekiamas su įvairiais padažais šeimai sekmadieniais ar švenčių metu.

Į registrą įtraukta ir nėgių žvejyba Šventosios upėje. Nėgės – ungurius primenančios bekaulės žuvys, kurias migruojančias rudenį žvejai gaudo tradiciniu spendžiamosios žvejybos būdu, tam tikrose, iš šeimos narių paveldėtose vietose statydami specialias gaudykles.

Viešas naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų tradicijų saugotojams įteikimo iškilmės vyks gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau įrašyta 83 kultūros paveldo reiškinių, kurių gyvavimą tęsia juos puoselėjančios bendruomenės.

Į jį įtraukiant unikalias tradicijas ir reiškinius, siekiama ne tik užtikrinti daugialypį paveldo išsaugojimą, bet ir skleisti žinią apie savitas kultūros tradicijas ir jų išsaugojimo veiklas bei patirtį.

Sąvadą tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras.