Neringoje vyko skęstančiųjų gelbėjimo mokymai

Visiems susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Neringos meras Darius Jasaitis ir palinkėjo įgyti kuo daugiau naudingų teorinių bei praktinių žinių.

Pastarųjų penkerių metų žūstančiųjų vandenyje statistika - negailestinga. Lietuvoje per metus vidutiniškai nuskęsta apie 130 žmonių, o dažniausia skendimų priežastis - neatsargus elgesys. Gelbėtojų darbe labai svarbu - laiku atpažinti skendimą, kuris paprastai vyksta tyliai, o vaizdai, kai skęstantysis rišliai ir garsiai šaukiasi pagalbos, mosuoja rankomis, labiau būdingi kino filmo siužetams nei gelbėtojų realybėje. Todėl gelbėtojams bei kitų tarnybų specialistams labai svarbu turėti įgūdžių bei kompetencijų ne tik laiku pastebėti skendimą, bet ir imtis operatyvių veiksmų gelbėjant žmogaus gyvybę. Tokiomis situacijomis kiekviena sekundė yra svarbi.

Ką daryti, pastebėjus skendimą, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip organizuojamos gelbėjimo operacijos - tai vienos pagrindinių vykusių mokymų temos. Tačiau mokymų dalyviai turėjo galimybę ne tik išklausyti teorinę medžiagą, bet ir įgytas žinias patikrinti vykdydami praktines individualias bei komandines užduotis. Taip pat buvo surengtos praktinės pratybos Nidos šiauriniame paplūdimyje, kur buvo inscenizuota skęstančiojo gelbėjimo operacija Baltijos jūroje.

PASVEIKINO. Seminaro dalyviams sveikinimo žodį tarė Neringos meras Darius Jasaitis (pirmas iš dešinės), palinkėjo įgyti kuo daugiau naudingų teorinių bei praktinių žinių. Neringos savivaldybės nuotr.

Mokymai organizuoti įgyvendinat projektą LLI-441 „Žmonių saugumą užtikrinančių paslaugų gerinimas Baltijos jūroje pakrantėje per tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp Vakarų Lietuvos regiono ir Kuržemės regiono Latvijoje(ONLY SAFE!)“. Projektą įgyvendina Neringos savivaldybės administracija kartu su penkiais partneriais iš Lietuvos ir Latvijos - Liepojos miesto savivaldybės komunalinių paslaugų įmone, Liepojos miesto savivaldybės policija, Latvijos Respublikos valstybine policija bei Palangos miesto savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Projektas iš dalies finansuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas - 449 813,34 Eur. Projektas įgyvendinamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.

Detalesnę informaciją apie įgyvendinamą projektą teikia Vilma Kavaliova, Neringos savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir turizmo skyriaus vedėja (el. paštas [email protected], tel. 8 615 89 589).

Ši informacija parengta padedant Europos Sąjungai. Už šios informacijos turinį atsako tik Neringos savivaldybės administracija ir ji negali būti laikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

***

Pašto kelias - jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų

Spalio 9 d. (šeštadienį) 15 val., minint Pasaulinę pašto dieną, Neringos bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami į renginį „Pašto kelias - jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų“, vyksiantį Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pašto kelio temą išpopuliarino Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kuri renginio metu skaitys pranešimą ,,Kuršių nerija - pašto kelias: europinis kontekstas". Renginio metu taip pat bus pristatytas istorinis paštas bei jo raida prieškario Karaliaučiuje.

Etnologė Indrė Skablauskaitė pristatys Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo produktus - kafiją ir gliumzinį pyragą, kuriuos renginio dalyviai galės ir degustuoti, o Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė" džiugins pamario krašto dainomis.

Renginį ves žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer. Renginys nemokamas.

Šis renginys dedikuojamas jungtiniam kultūriniam renginiui ,,Poezijos ir melodijos pavasaris", kuris, planuojama, vyks atnaujintoje Preilos bibliotekoje 2022 metų pirmąjį pusmetį.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimas per sieną, išsaugant kultūros paveldą turizmui ir bendruomenei“ (Nr. LT-RU-2-077) (Heritage4life) pagal 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos: www.eni-cbc.eu, https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt

***

Laukia paraiškų dėl saulės energijos panaudojimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2021 m. rugsėjo 1 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal 2021 m. Klimato kaitos programos priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui“ mažas pajamas gaunantiems gyventojams, norintiems gauti finansavimą saulės elektrinių įsirengimui arba iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus.

Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos skirta 1 mln. eurų. Paraiškas gyventojai gali teikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas ir paraiškos nebebus priimamos.

Finansavimas teikiamas nepasiturintiems gyventojams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka 6 mėnesius nepertraukiamai iki metinės sąmatos patvirtinimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d., buvo teikiama valstybės piniginė socialinė parama. Nepasiturinčio gyventojo statusą APVA tikrina Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

Remiama veikla - iki 10 kW galios saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai nepasiturinčių gyventojų namų ūkio reikmėms įrengimas ir (ar) iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglis, durpių briketus ir kt.) naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas. Finansavimo dydis apskaičiuojamas pagal nustatytus fiksuotus dydžius.

Detali informacija ir sąlygos kompensacinei išmokai gauti nurodyti tinklalapyje www.apva.lt

***