Neringos miesto garbės piliečio vardas suteiktas Kazimierui Mizgiriui

Šis titulas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu K. Mizgiriui buvo suteiktas už nuopelnus ir pastangas garsinant Kuršių neriją pasitelkus fotografijos meną, parodinę, leidybinę, muziejinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Tą pačią dieną lankytojams buvo atvertas ir naujasis Mizgirių Gintaro muziejus - dovana Lietuvos kultūros sostinei Neringai. Renginiuose dalyvavo LR kultūros ministras Simonas Kairys, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas, LR Seimo nariai, Neringos meras Darius Jasaitis, Neringos savivaldybės politikai, kultūros įstaigų ir bendruomenės atstovai, Lietuvoje reziduojantys diplomatai, žiniasklaidos atstovai, taip pat susirinko daug Mizgirių draugų. Muzikinius intarpus atliko folkloro ansamblis „Giedružė“ ir moterų choras „Smiltatė“.

Išskirtinė asmenybė

Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, miesto garbės piliečio titulo suteikimas - tai labai svarbus ir atsakingas procesas, tam keliami aukšti reikalavimai, apie siūlomą kandidatą/-us diskutuojama Savivaldybės tarybos posėdyje, tuomet priimamas sprendimas - tokiu keliu pildosi Neringos savivaldybės garbės piliečių - išskirtinių mūsų krašto asmenybių - gretos.

„Be galo didžiuojuosi, kad mūsų pamario krašte, Neringoje, gyvena, kuria, dirba tokie žmonės kaip Mizgirių šeima. Kazimierą iš tiesų galiu drąsiai vadinti asmenybe, jo talentas ir darbai kalba patys už save. Visi žinome, kiek darbų jis nuveikė, kiek kūrybos, istorijos ir autentiškumo atskleidė Lietuvos žmonėms ir pasauliui, ir tikiu, žinau, kad šie jo darbai bus tęsiami ir ateityje. Tad noriu nuoširdžiai pasveikinti, padėkoti už kasdien kuriamą vertę ir palinkėti to neblėstančio entuziazmo ateityje. Gražių ir prasmingų darbų, Kazimierai“, - kalbėjo D. Jasaitis.

Kazimieras Mizgiris kartu su žmona Virginija įkūrė Gintaro galeriją-muziejų Vilniuje ir Nidoje, Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarė galerijas „Kurėnas“ ir „Kryžių kalnas“, kur per muziejinę, parodinę veiklą išryškino gintaro vertę ir galimybes. Plečiant gintaro populiarinimo geografiją, buvo sukurta kilnojama ekspozicija „Baltijos gintaras: istorija ir dizainas“, kuri apkeliavo daugelį pasaulio šalių: Islandiją, Kanadą, Belgiją, JAV (Vašingtoną ir Čikagą), buvo eksponuota ir Europos kultūros fondo organizuotame šiuolaikinio meno festivalyje Vittoriano muziejuje, Romoje. K. Mizgiris Lietuvai atstovauja Pasaulinėje gintaro taryboje (World Amber Consil).

Kazimierui ir Virginijai Mizgiriams sveikinimą perdavė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. „Gintaras - mūsų baltiškos tapatybės dalis. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Mizgirių muziejus praturtins Lietuvos kultūros sostinės metus švenčiančią Neringą ir ne tik suteiks galimybę grožėtis įspūdinga gintaro kolekcija, meno kūriniais, bet ir leis interaktyviai pažinti gintaro istoriją, gavybą, kvies klausytis ošiančių gintarų. Sveikinu atvėrus muziejaus duris ir dėkoju už tai, kad dalijatės neblėstančia meile gintarui su Neringos bendruomene ir jos svečiais“, - šiuos Lietuvos premjerės sveikinimo žodžius Mizgirių muziejaus atidarymo ceremonijoje perskaitė Neringos meras Darius Jasaitis.

„Kazimieras Mizgiris kartu su žmona Virginija savo vizijai ištikimi daugybę metų. Jų nuopelnas yra Baltijos gintaro meno centras, Menininkų namai, kelios galerijos, jau nekalbant apie jų parodinę, leidybinę, fotografinę veiklą. Esame naujo įvykio liudininkai - Nidoje atidaromas Gintaro muziejus, į kurį sudėta tiek įdirbio, idėjų, ypatingos vertės eksponatų ir, žinoma, širdies. Nuostabu, kad tai yra visiškai privati iniciatyva, tarsi vainikuojanti visą ikišiolinį Mizgirių šeimos įdirbį, visą ilgametę patirtį. Tai - muziejus, kurio idėja kilo iš paties jo kūrėjų gyvenimo, iš jų atsidavimo gintaro istorijai ir gintaro menui“, - kalbėjo LR kultūros ministras Simonas Kairys.

Muziejuje - reti eksponatai

K. ir V. Mizgiriai šeštadienį lankytojams atvėrė naujo, jų pačių iniciatyva įkurdinto, Gintaro muziejaus, esančio Nidoje, Naglių g. 27, duris. Čia eksponuojami itin reti gintarai, iš šio mineralo pagaminti meno kūriniai, o virtualūs pasakojimai, eksponatus reprezentuojanti informacija apie gintaro susidarymą, įvairias jo formas, spalvas, inkliuzus, gavybos būdus bei gintarą kultūroje pateikiama specialiuose ekranuose. Muziejuje veiks ir praktinių užsiėmimų erdvė, kurioje per menines išraiškos priemones galima sužinoti pagrindines fizikines ir gydomąsias gintaro savybes, o liečiamuose ekranuose galima naudotis gintaro enciklopedija. Muziejaus įkūrėjai teigė, kad čia yra sukaupti lobiai, kurių kiekvienas turi savo istoriją - po gabalėlį iš įvairių vietų išgaudyti, sunešti, jie atsidūrė šioje gintaro šventykloje.

„Vertinu ir dėkoju už man suteiktą Neringos miesto garbės piliečio vardą - tai iš tiesų širdžiai brangus titulas, ir jis tampa ypač svarbus, kai su žmona Virginija esame šio krašto senbuviai, daugybę metų čia gyvenę, kūrę, puoselėję ir garsinę išskirtines tradicijas, nes likimas mus atvedė į šią ypatingą salą ne tik grožėtis ja, bet ir atlikti Visatos pavestą misiją“, - mintimis dalijosi K. Mizgiris. - Be to, turime dar daug svajonių ir neįgyvendintų planų, todėl pažadame, kad ir toliau garsinsime Neringos vardą bei Lietuvos auksą - gintarą, atskleisdami jo meninę vertę šiuolaikinėje plotmėje."

Neringos miesto garbės piliečio vardas už ypatingus nuopelnus Neringai suteikiamas nuo 1999-ųjų metų ir šiemet jau devintąjį kartą. Šis vardas taip pat suteiktas architektui Algimantui Zavišai, prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, menininkui, Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui Eduardui Antanui Jonušui, ilgamečiam Neringos merui Stasiui Mikeliui, dešimtmetį Neringai vadovavusiam Aloyzui Pusliui, Seimo nariui, diplomatui Antanui Vinkui, prezidentui Valdui Adamkui ir pedagogei, rašytojai, visuomenės veikėjai Aldonai Balsevičienei. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

-----

Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ieško darbuotojų

Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ieško darbuotojų: Gėlininkės (-o)-kraštovaizdžio darbininko (-ės). Darbo pobūdis: ruošti žemę augalų sodinimui, sodinti gėles, krūmus, kitus dekoratyvinius augalus, formuoti gėlynus, ravėti, laistyti, tręšti augmeniją, prižiūrėti aplinką. Pranašumai: turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, žinoti darbų saugos instrukcijas, išmanyti augalų apželdinimą. Darbo užmokestis: 1150,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Darbo sutartis: nuolatiniam darbui. Suteikiame apgyvendinimą. Kontaktai pasiteirauti: tel. +370 686 77244, el. paštas: [email protected] Elektros ūkio priežiūros vadovo. Darbo pobūdis: organizuoti elektros ūkio priežiūrą, organizuoti saugų ir efektyvų darbuotojų darbą, tvarkyti techninę bei darbų saugos dokumentaciją, kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, valstybinius standartus, techninius statybos reglamentus; rengti skaičiavimus ir paraiškas elektros medžiagų gavimui bei jas užsakyti; atlikti kitus ūkio darbus. Reikalavimai: - aukštasis techninis elektriko, elektrotechniko išsilavinimas; - panašaus darbo patirtis; - gebėjimas efektyviai koordinuoti darbus objektuose; - geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; - galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Darbo sutartis: nuolatiniam darbui. Darbo užmokestis: 1593 Eur (neatskaičius mokesčių). Kontaktai pasiteirauti: tel.: +370 659 62698, el. paštas: [email protected]

-----

Prezidentų vizitas

INICIATYVA. Lietuvos Respublikos prezidentas su išskirtinio grožio Kuršių nerijos gamta bei unikaliomis tradicijomis supažindina ir garbingus mūsų šalies svečius.  Artiomo MYŠKINO nuotr.

Liepos 7 dieną laivu iš Klaipėdos į Juodkrantę atvyko Lietuvos ir Ukrainos prezidentai - Gitanas Nausėda ir Volodymyras Zelenskis, svečius pasitiko Neringos meras Darius Jasaitis. Prezidentai apžiūrėjo mirusias kopas, aplankė nuostabius Neringos balto smėlio paplūdimius. Džiugu, kad Lietuvos Respublikos prezidentas su išskirtinio grožio Kuršių nerijos gamta bei unikaliomis tradicijomis supažindina ir garbingus mūsų šalies svečius.

Neringos meras D. Jasaitis Ukrainos prezidentui įteikė Kuršių nerijos simbolį - vėtrungę bei ilgamečio Neringos mero Viganto Giedraičio fotografijų albumą „Tarp vėjų ir vandenų“. Taip pat buvo įteikta 2019 metais Lietuvos banko išleista kolekcinė moneta, skirta stintų žvejybai bumbinant, ir tai labai simboliška šiai dienai, nes Neringos bendruomenei - poledinės stintų žvejybos bumbinant saugotojai - liepos 7-ąją Vilniaus rotušėje buvo įteiktas sertifikatas, jos puoselėjama poledinė stintų žvejyba bumbinant š. m. vasario mėnesį buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

-----

Įteiktas sertifikatas Neringos bendruomenei  -  poledinės stintų žvejybos bumbinant saugotojai

SERTIFIKATAS. Neringos bendruomenei Vilniaus rotušėje įteiktas sertifikatas už kultūros paveldo vertybių saugojimą - poledinės stintų žvejybos bumbinant puoselėjimą.

Trečiadienį, liepos 7 dieną, Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai septyniems kultūros paveldo vertybių saugotojams, tarp kurių - ir Neringos bendruomenė, nes jos puoselėjama poledinė stintų žvejyba bumbinant š. m. vasario mėnesį buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Tokį sprendimą priėmė Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) suburta ekspertų komisija. Pernai į minėtą sąvadą buvo įtraukta ir tradicinių Kuršmarių burvalčių vėtrungių gamyba.

Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba yra vienas iš pasyvių ir taikių mažosios žūklės būdų, spendžiamosios žvejybos atmainų. Šį amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Į tai atsižvelgdama Neringos savivaldybė teikė paraišką, kad toks žvejybos būdas būtų pripažintas vertybe.

„Poledinė žvejyba bumbinant - viena ryškiausių ir vertingiausių mūsų krašto tradicijų, perduodama iš kartos į kartą ir iki šių dienų išlikusi pamario krašte gyvenusių ir gyvenančių žmonių dėka. Tad tikimės, kad šios tradicijos įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ne tik dar labiau išryškins mūsų krašto kultūrinį tapatumą, bet ir padės šiam bei kitiems tradiciniams žūklės būdams išlikti ne tik prisiminimuose, sertifikate ar švenčių metu, o gyviems tiesiogine to žodžio prasme. Labai svarbu, kad vietiniai gyventojai šio amato galėtų mokytis vieni iš kitų, kad atvykę kurorto svečiai pajustų autentiškumą ir skleistų žinią pasauliui - tik taip bus kuriamos ir saugojamos tikrosios šio krašto tradicijos“, - kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m.: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis - jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, kartais ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso jos papuola tiesiai į tinklus. Baigus procesą, iš eketės pirmiausia traukiama lenta, o tada - laimikis.

Šiuo būdu Neringoje žvejota iki pat XX a. pabaigos, kol dėl natūralių gamtinių veiksnių ir žmogaus veiklos, lėmusios stintų migracijos pokyčius, tradicija ėmė nykti - jaunesni žvejai rinkosi lengvesnius žūklės būdus ir priemones, nors bumbinimą puikiai išmanė.

Rotušėje iš viso pristatyti septyni Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje. Iš viso sąvade yra įrašytos 39 vertybės.

2004 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis ir kuriamas visuomenei ir bendruomenėms atviras, reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Minėta konvencija įpareigoja valstybes nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms.

Sąvado valdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas - Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Apie paraiškų teikimą sąvadui skelbiama kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turi galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.