Net į mišką - tik su Galimybių pasu

(3)

„Vakaro žinias" pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame skelbiama, kad Vilniaus universiteto Žygeivių klubas organizuoja žygį po Labanoro apylinkes. Ir nors jo trasa eis per miškus bei pelkę, priimami bus tik su... galimybių pasais. Skamba taip absurdiškai, kad neįmanoma net patikėti. Tačiau patikrinus šią informaciją, ji pasitvirtino su kaupu - net ir gamtoje privalomas Galimybių pasas.

„Norėčiau jums pranešti apie neįtikėtiną atvejį. Vilniaus universiteto žygeivių klubas „Facebook" platformoje kviečia rugsėjo 11 d. į žygį po Labanoro apylinkes, bet skelbia, kad žygyje laukiami tik tie, kurie turi galiojančius galimybių pasus.

Pasiteiravau Žygeivių klubo, koks teisės aktas nustato reikalavimą turėti Galimybių pasą vaikštant gamtoje. Atsakė, kad tokio teisės akto nėra, bet tokia yra universiteto pozicija", - „Vakaro žinias" informavo skaitytoja Ala.

Ji pridėjo ir feisbuke išplatintą Žygeivių klubo įrašą.

„Šį šeštadienį, rugsėjo 11 d., kviečiame pažygiuoti po Labanoro apylinkes. Eisim pro Šalnaičio pelkę, aplankysim keletą ežerų bei brisim per upę. Spėsim ne tik pažygiuot, bet ir pauogaut, pagrybaut, o, jei atsiras norinčių, ir nusimaudyt! Miško grožis garantuotas. Kadangi eisim per pelkę, rekomenduojame pasiimti atsarginius batus - guminius. Jei nelis, užteks ir gerų „Goretex" batų.

Žygis atviras visiems, turintiems galiojantį Galimybių pasą", - įspėjami potencialūs žygio dalyviai.

„Vakaro žinios" taip pat kreipėsi į Vilniaus universiteto Žygeivių klubą, kurio atstovas Rokas Garbačauskas patvirtino, kad į žygį bus priimami tik turintys Galimybių pasą.

„Manau, tai yra gera idėja, nes vis dėlto rinksis nemaža grupė - kelios dešimtys. Kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro", - sakė R.Garbačauskas, pridurdamas, kad universitetas visais būdais ragina studentus pasiskiepyti, nepasiskiepiję net neįleidžiami į universiteto pastatus, jie paskaitose gali dalyvauti tik nuotoliniu būdu.

„Į pastatų vidų priimami tik su galimybių pasais", - akcentavo R.Garbačauskas.

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas „Vakaro žinioms" situacijos komentuoti nepanoro, tik paaiškino, kad „Galimybių paso taikymo tvarka, kuria vadovaujasi universitetas, yra gerai aprašyta".

Komentuoja politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas SINICA

Archyvų nuotr.

„Vilniaus universiteto atvejis iš viso daugiau nei keistas. Tačiau pačios Vyriausybės sprendimas po rugsėjo 13-osios dar labiau suvaržyti neturinčiųjų Galimybių paso teises yra antikonstitucinis.

Bet ir iki tol Vyriausybė verslams, organizacijoms suteikė teisę savo nuožiūra riboti neturinčių Galimybių paso teises.

O jos bando komjaunuoliškai rodyti aktyvumą ir daryti daugiau nei būtina.

Kartais taip elgiantis dar proto yra, tačiau jūsų minėtu Vilniaus universiteto atveju tai visai logikos nėra.

Logikos nėra vien dėl to, kad keičiasi viruso atmainos ir jos yra skirtingai veikiamos skiepų, todėl niekas nežino, kaip skiepai veiks.

Esant tokiai nežinomybei, taikyti prievartą, versti kažką daryti yra nenormalu ir nepagrįsta", - akcentavo V.Sinica.

Anot politologo, juridiniams asmenims suteikus galimybę savo nuožiūra riboti atskirų socialinių grupių teises, atidaryta Pandoros skrynia.

„Vyriausybė turėtų uždrausti tą daryti, tačiau iš Vyriausybės to nesitikiu, nes jos politika - visiškai priešinga. Manau, ši situacija gali išsispręsti tik teismuose - per kolektyvinius ieškinius", - sakė jis.

V.Sinica dar balandį, kai Laisvės partijai gimė Galimybių paso idėja, įspėjo, kad tai - absurdas.

„Egzistuoja pora esminių problemų su Galimybių paso idėja. Pirmąją galime vadinti konstitucine.

Konstitucija numato daug apsaugų asmens privatumui ir pasirinkimams. Informacija apie asmens privatų gyvenimą, nes nedviprasmiškai apima sveikatos būklę, gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir pagal įstatymą.

Toks pasas reikalautų šią informaciją pateikti kiekvienos kavinės padavėjui.

Žmonės negali būti diskriminuojami ne tik dėl savo lyties, rasės, tautybės ar kilmės, bet ir dėl pažiūrų ir įsitikinimų, kas apima ir nusistatymą skiepų atžvilgiu.

Šiuo atveju visai nekalbama apie vadinamuosius antivakserius, kurie apskritai laiko skiepus grėsme.

Daugybė medikų įvairiose šalyse atsisako skiepytis, nes abejoja naujųjų, standartinės trukmės testų nepraėjusių, vakcinų saugumu. Net formaliai skiepai nuo COVID-19 yra eksperimentinės stadijos, jų rezultatai dar bus vertinami.

Piliečiai turi teisę abejoti ir dėl to neprarasti teisių, lyginant su kitaip manančiais piliečiais.

Antroji problema galėtų būti pavadinta efektyvumo. Idėja suteikti daugiau laisvių lankytis susibūrimuose tiems, kas pasiskiepijo, remiasi tikėjimu, jog paskiepytas žmogus neperneša viruso.

Tačiau tai tėra tik tikėjimas. Jeigu tikime mokslu, turėtume tikėti jo įrodymais, o tokių įrodymų nėra", - įspėjo politologas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder