Nidoje vyks jubiliejinis T. Mano festivalis: programoje - 25 renginiai

Pirmasis jų - šį šeštadienį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiantis Pradžios koncertas, kurį atidarys festivalio globėjas Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus.

Iškilmingame renginyje taip pat dalyvaus kultūros ministras Simonas Kairys ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matijas Son (Matthias Sohn).

V. A. Mocarto Serenadą pučiamųjų oktetui Es - dur, KV 375 ir A. Dvoržako Serenadą pučiamiesiems, violončelei ir kontrabosui d - moll, Op. 44 koncerte atliks specialiai šiam renginiui susibūrę mūsų šalyje bei užsienyje kuriantys lietuvių atlikėjai: iš viso 12 pučiamųjų, violončelininkas ir kontrabosininkas. Originalią programą festivaliui pasiūlė fagotininkas Povilas Bingelis, gyvenantis Šveicarijoje ir dirbantis „Geneva Camerata“ orkestre. Jis subrandino sumanymą ir sukvietė kolegas, dirbančius Lietuvos bei kitų šalių orkestruose.

„Jie skambės kaip tikras orkestras ir atlieps Pradžios koncertui prideramą šventiškumą, rimtį - juk tai klasikinės muzikos festivalis, - bei išskirtinumą, mat kamerinė muzika tokiems gausiems ansambliams mūsų šalies koncertų salėse skamba nedažnai“, - sakė muzikologė dr. Vytautė Markeliūnienė, T. Mano festivalio muzikos programos kuratorė.

Ketvirtį amžiaus skaičiuojantis festivalis - vienas seniausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje. Renginio sumanymą anuomet paskatino siekis įprasminti vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato T. Mano ir Nidos sąsajas. XX a. pradžioje rašytojas čia pasistatė vasarnamį, kuriame mielai atostogaudavo. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jame įsteigtas T. Mano memorialinis muziejus, o po kelerių metų pradėta kasmet vasarą organizuoti ir festivalį. Šis yra išskirtinis savo turiniu, kurį sudaro muzikos, žodžio, dailės ir kino programų renginiai, sutraukiantys dalyvius bei publiką iš Lietuvos bei užsienio.

„Pernai dėl pandemijos sąlygų užsieniečių festivalyje būta kiek mažiau, tačiau šiais metais programoje vėl figūruoja gausybė svečių“, - akcentavo renginį organizuojančio T. Mano kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Muzikos mėgėjų festivalyje laukia susitikimai su dainininku Benžaminu Eplu (Benjamin Appl) (baritonas, Vokietija), pianistu Simonu Leperu (Simon Lepper) (Didžioji Britanija). Debiutų programoje numatytas Austrijoje kuriančių muzikių, smuikininkės Wonji Kim-Ozim bei pianistės Irmos Kliauzaitės, pasirodymas. Publikos laukia ir bene garsiausio šalies fortepijono dueto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Rūtos Rikterės bei Zbignevo Ibelhaupto, koncertas.

Festivalio finalui numatytas baroko muzikos šedevras - Henrio Perselio (Henry Purcello) opera „Didonė ir Enėjas“. Šį veikalą repetuoja kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis), specialiai šiai progai suburti solistai bei instrumentininkai. Koncertinę „Didonės ir Enėjo“ versijai vadovaus tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė Giedrė Šlekytė.

Žodžio programos diskusijose dalyvaus dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, istorikas, politologas ir žurnalistas Sergejus Medvedevas (Rusija), istorikė, ekocido ir genocido tyrinėtoja prof. Eva Domanska (Lenkija), monsinjoras Florijonas Šuleris (Florian Schuller, Vokietija) bei kiti Lietuvos ir užsienio intelektualai. Prie svečių jungsis T. Mano kultūros centro kuratoriumo pirmininkė dr. Irena Vaišvilaitė ir nariai: dr. Ruta Leiserovič (Ruth Leiserowitz), doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus bei šiuo metu vykstančio festivalio esė konkurso jaunimui laureatai. Žodžio programoje, kurios renginiai vyks T. Mano memorialiniame ir Kuršių nerijos istorijos muziejuose, laukia ne tik diskusijos, bet ir T. Mano kūrybos skaitymai.

Dailės programoje - naujas pjūvis nagrinėjant meno kolonijų praeitį: kuratorės Irmantės Šarakauskienės parodos „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“ atidarymas Kuršių nerijos istorijos muziejuje bei susitikimas su tradicijas tęsiančios Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos bendruomene.

Susipažinti su išsamia festivalio programa galima T. Mano kultūros centro interneto svetainėje www.mann.lt T. Mano kultūros centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

-----

Kuršių nerijoje vyko tarptautinės priešgaisrinės pratybos

Juodkrantės ugniagesiai šiose pratybose išbandė ir naująjį gaisrinį automobilį.

Pasienyje kilęs gaisras sparčiai plinta Nidos link, gesinimo darbus apsunkina smarkus pietvakarių vėjas, tad ugnis akimirksniu apima vis didesnius plotus, o ugniai suvaldyti sutelktos didelės pajėgos. Laimei,tai tik Kuršių nerijoje vykusių tarptautinių priešgaisrinių pratybų scenarijus.

Liepos 2-ąją vyko bendros abipus sienos pratybos, kurios surengtos įgyvendinant projektą LT-RU-1-002 „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ pagal 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto partneriai - biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir nacionalinis parkas „Kuršskajakosa“ - surengė pratybas siekdami įvertinti bei patikrinti bendrame veiksmų plane numatytus veiksmus, operatyviai informuojant apie pastebėtą gaisrą bei jo lokalizaciją.

Svarbu bendradarbiauti

Pratybų metu buvo imituojama, kad gavus pranešimą apie gaisrą pasienyje, Rusijoje dalyje, organizuojamas gesinimas Neringos savivaldybės teritorijoje. Pratybų scenarijuje buvo numatyta, kad gaisras gesinamas nekertant sienos, o kiekvienas partneris organizuoja ir koordinuoja gaisro gesinimą savo teritorijoje. Neringoje vykusiose pratybose taip pat dalyvavo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, savanoriai bei Neringos savivaldybės atstovai.

„Turint omenyje, koks svarbus yra pasirengimas, bendradarbiavimas, reagavimas, tinkamų priemonių taikymas bei kiti niuansai gaisro atveju, tokio pobūdžio priešgaisrinės pratybos yra neabejotinai reikalingos ir naudingos. Nesinorėtų prisiminti tų skaudžių Neringai metų, kai gaisrai suniokojo didžiulius plotus miško, kai buvo pasitelktos milžiniškos pajėgos ir dedamos pastangos, kad liepsna būtų suvaldyta. Tačiau realybė tokia, kad dėl Kuršių nerijos gamtos specifikos, neatsakingo žmonių elgesio ar tiesiog nelaimingo atsitiktinumo bet kurią dieną galime su tuo susidurti, ir tada visi lūkesčiai bus nukreipti būtent į ugniagesius gelbėtojus, kurie turi būti tinkamai pasiruošę tokioms situacijoms“, - kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Įsigyta naujos įrangos

Juodkrantės ugniagesiai šiose pratybose išbandė ir naująjį gaisrinį automobilį, pagamintą ant IVECO važiuoklės. Naujasis modernus automobilis yra didesnio pravažumo, kompiuteriu valdomu siurbliu (CAN sistema), su LED apšvietimu, elektrine automobiline gerve, cisternos antstatas pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų. Iš projekto lėšų taip pat buvo įsigyta gaisrinių žarnų, grandininių bei diskinių pjūklų, suspausto oro kvėpavimo aparatų ir jų pildymui skirtų kompresorių, švirkštų ir kitos įrangos, darbo rūbų ir šalmų.

„Šios pratybos buvo mokomosios, todėl pratybų dalyviai žinojo, kas bus daroma, tad buvome pasiruošę įvykdyti numatytas užduotis pratybose. Viskas vyko pagal planą. Labai svarbu išmokti kuo efektyviau bendradarbiauti, tad visos pratybos yra naudingos bei svarbios. Mokėmės komandinio darbo tiek bendraudami su partneriais, tiek ir su priešgaisrinėmis tarnybomis, miškininkais, savanoriais, o pagrindinis tikslas - užtikrinti geresnę priešgaisrinę saugą bei reaguoti į gaisrus ir nelaimes visame Kuršių nerijos pusiasalyje“, - teigė Gintaras Kuprys, biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ gelbėtojų vadovas.

Gaisrai - dėl žmogaus kaltės

Statistikos duomenys atskleidžia, jog gamtoje dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės - aplaidaus rūkymo, kai numetama nuorūka ar degantis degtukas, nuo miške pamestų stiklo šukių ar šiukšlių, palikto neužgesinto laužo. Kuršių nerijoje vyraujantys pušynai bei kalnapušynų masyvai yra ypač degūs, nes juose ugnis plinta akimirksniu ir ją suvaldyti ypač sudėtinga.

„Vasara - atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, tačiau tai ir sezonas, kai miškuose kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Sausame miške ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios žiežirbos, o pasekmės būna itin skaudžios, tad kiekvienas Kuršių nerijoje besilankantis turi elgtis ypač atsakingai“, - primena Jurgita Mikšytė, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško apsaugos specialistė.

Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esantis nacionalinis parkas „Kuršskajakosa“ įgyvendindami projektą „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ atnaujino materialinę bazę, organizavo mokymus, įgyvendino prevencines priemones - pastatė įspėjamuosius saugos ženklus apie gaisrus su pagrindinėmis gaisrų prevencijos rekomendacijomis, išleido informacines brošiūras. Bendras projekto biudžetas - 411 130,98 Eur, iš jų - 370 017,88 Eur finansuojama iš 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų.

Detalesnę informaciją apie įgyvendinamą projektą teikia Vilma Kavaliova, projekto koordinatorė (el. p. [email protected], tel. 8 615 89589).

Ši informacija parengta padedant Europos Sąjungai. Už šios informacijos turinį atsako tik biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir ji negali būti laikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

----------

Šeštadienį - Neringos miesto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija, atidaromas ir naujas Gintaro muziejus

Š. m. liepos 10 dieną (šeštadienį), 15 val., kviečiame į Nidos Romos katalikų bažnyčios amfiteatrą, kur vyks iškilminga Neringos miesto garbės piliečio regalijų įteikimo Kazimierui Mizgiriui, tą pačią dieną atidaromo Gintaro muziejaus savininkui, ceremonija.

Iš karto po ceremonijos visi bus laukiami oficialiame šio muziejaus atidaryme, kuris vyks nuo 16 val. Naglių g. 27, Nidoje. Renginiuose dalyvaus LR kultūros ministras Simonas Kairys, Neringos meras Darius Jasaitis, Neringos klebonas Rimvydas Adomavičius, Neringos savivaldybės politikai, kultūros įstaigų ir bendruomenės atstovai, Lietuvoje reziduojantys diplomatai. Iškilmių metu muzikinius intarpus atliks folkloro ansamblis „Giedružė“ ir moterų choras „Smiltatė“.

Neringos miesto garbės piliečio vardą Neringos savivaldybės taryba birželio 23–iąją vykusio Tarybos posėdžio metu nusprendė suteikti Kazimierui Mizgiriui už nuopelnus ir pastangas garsinant Kuršių neriją, pasitelkus fotografijos meną, parodinę, leidybinę, muziejinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Kazimieras Mizgiris kartu su žmona Virginija įkūrė Gintaro galeriją-muziejų Vilniuje ir Nidoje, Baltijos gintaro meno centrą, Menininkų namus, atidarė galerijas „Kurėnas“ ir „Kryžių kalnas“, kur per muziejinę, parodinę veiklą išryškino gintaro vertę ir galimybes. Plečiant gintaro populiarinimo geografiją, buvo sukurta kilnojama ekspozicija „Baltijos gintaras: istorija ir dizainas“, kuri apkeliavo daugelį pasaulio šalių: Islandiją, Kanadą, Belgiją, JAV (Vašingtoną ir Čikagą), buvo eksponuota ir Europos kultūros fondo organizuotame šiuolaikinio meno festivalyje Vittoriano muziejuje, Romoje. K. Mizgiris Lietuvai atstovauja Pasaulinėje gintaro taryboje (World Amber Consil).

Šį šeštadienį K. ir V. Mizgiriai lankytojams atveria ir naujo, jų pačių iniciatyva įkurdinto Gintaro muziejaus Nidoje duris – tai tarsi dovana Lietuvos kultūros sostinės metus švenčiančiai Neringai. Čia bus eksponuojami itin reti gintarai, iš šio mineralo pagaminti meno kūriniai, o virtualūs pasakojimai, eksponatus reprezentuojanti informacija bus pateikta specialiuose ekranuose. Muziejuje veiks ir praktinių užsiėmimų erdvė, liečiamuose ekranuose bus galima naudotis gintaro enciklopedija.

Neringos miesto garbės piliečio vardas už ypatingus nuopelnus Neringai suteikiamas nuo 1999-ųjų metų ir šiemet jau devintąjį kartą. Šis vardas taip pat suteiktas architektui Algimantui Zavišai, prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, menininkui, Kuršių nerijos paveldo puoselėtojui Eduardui Antanui Jonušui, ilgamečiam Neringos merui Stasiui Mikeliui, dešimtmetį Neringai vadovavusiam Aloyzui Pusliui, Seimo nariui, diplomatui Antanui Vinkui, prezidentui Valdui Adamkui ir pedagogei, rašytojai, visuomenės veikėjai Aldonai Balsevičienei. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Su Juodkrantės kurorto dienų programa galite susipažinti Liudviko Rėzos kultūros centro „Facebook“ paskyroje arba interneto svetainėje www.lrezoskc.lt.

---

Paskaita

Liepos 12 d., 19 val., Nidos bendruomenės namuose VU profesorius kardiologas Pranas Šerpytis ves paskaitą tema "Kas daro įtaką sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis? Kaip išvengti miokardo infarkto ir insulto."