Vilniaus oro uostą rengiamasi perduoti verslui

Nuo 2025 metų Ministrų kabinetas sostinės oro uostui suteikė Čiurlionio vardą

(1)

Ministrų kabinetas Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų pradžios penkeriems metams nusprendė suteikti simbolinį Čiurlionio vardą.

Siūlymą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo 2025 m. sausio iki pat 2029 m. pabaigos sostinės oro uostas vadintųsi „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“.

Tiesa, Lietuvos oro uostai (LTOU) jau anksčiau išsakė nuomonę, kad siūlymui trūksta aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo.

LTOU skaičiavimais, pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.

Visgi, pasak oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, procesas neturėtų būti finansuojamas LTOU lėšomis, kitaip bendrovei tektų „perdėlioti tam tikrus darbus ir turimus pajėgumus“.

„Mūsų patvirtinta strategija apima infrastruktūros transformaciją ir vystymą, aviacinio pasiekiamumo didinimą, galimybių verslams veikti oro uostuose plėtrą, bendrą Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, o mums artimiausi metai yra labai svarbių strateginių infrastruktūros projektų vykdymo ir pokyčių laikotarpis“, – Eltai yra teigęs T. Vasiliauskas.

Susisiekimo ministerija siūlymui nepritarė ir vietoje vardo keitimo siūlė Vilniaus oro uostui suteikti proginį M. K. Čiurlionio vardą, iškabinti menininko atminimą įprasminančią iškabą, kitaip papuošti minėjimui skirtas oro uosto erdves.

Laikinasis susisiekimo ministras Marius Skuodis Eltai jau sakė „absoliučiai nepritariantis“ idėjai suteikti Čiurlionio vardą oro uostui, nes tai būtų ilgas ir finansiškai imlus procesas, kuris įneštų daugiau sumaišties nei duotų naudos.

Ministerijos teigimu, siūlymas sukurtų painiavą tarp keleivių, kurie pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) suteiktą kodą ieško skrydžių į tarptautinį Vilniaus oro uostą (VNO), o ne Čiurlionio.

„Suteikto kodo ar oro uosto pavadinimo pakeitimo IATA administruojamame registre procedūra (...) yra sudėtinga ir imli laikui. Taip pat tektų tikslinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenų bazes“, – teigia ministerija.

Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.

Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.

Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.

1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.

Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder