Nuo „juodųjų sarašų" iki turto konfiskavimo 

Parlamentaras Vytautas Bakas pateikė Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pataisas, siūlydamas nustatyti, kad turto konfiskavime galėtų dalyvauti daugiau institucijų. Mat, pasak parlamentaro, įstatymas įsigaliojo dar pernai liepą, o kol kas nė karto nebuvo pritaikytas praktikoje. Negerai.

Organizatorių nuotr.

„Seimui 2020 m. kovo 31 d. priėmus Civilinio konfiskavimo įstatymą, kuris įsigaliojo pernai liepą, įgaliojimai atlikti turto tyrimą buvo suteikti FNTT ir Lietuvos policijai, tačiau nuo įstatymo įsigaliojimo dienos civilinis turto konfiskavimas nė karto nebuvo pritaikytas praktikoje.

Todėl siūlau išplėsti subjektų, galinčių taikyti turto civilinio konfiskavimo institutą, sudėtį, papildyti šiomis institucijomis: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, STT, Karo policija ir Lietuvos Respublikos muitine", - teigė V.Bakas.

Beje, pagrindinė įstatymo iniciatorė buvo Vidaus reikalų ministerija, kuri nurodė, kad viena iš projekto rengimą paskatinusių priežasčių - nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Ar nesusidaro įspūdis, kad institucijų darbo neefektyvumo problemą bandoma kompensuoti suteikiant papildomą galią persekioti tuos, kurių nekaltumas nebuvo įrodytas?

V.Bakas „Vakaro žinioms" tvirtino, kad su nekaltumo prezumpcija jis visiškai nesikerta: esą konfiskuoti galima tik turtą, kuris gali būti įgytas iš nusikalstamų pinigų ir kurio pagrįstumo savininkas nesugeba įrodyti.

„Tarkime, koks nors ministras turi daug nekilnojamojo turto Vakarų Europoje, turi prabangių jachtų, bet visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje ir, matant jo legalias pajamas, akivaizdu, kad legaliai tokio turto jis negalėjo įsigyti.

Tai įstatymas ir numato, kad jis legalią turto kilmę turėtų įrodyti", - sakė V.Bakas.

Eksparlamentaras, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys mano, kad neteisėto praturtėjimo problema Lietuvoje tiek įsišaknijusi, jog ne pirmą kadenciją ją bandoma išrauti, tačiau nepavyksta.

„Savu laiku prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi mosikavo neteisėto praturtėjimo įstatymo vėzdu, nors teisininkai jau tada sakė, kad tai - politinis, o ne teisinis veiksmas, iš kurio nebus naudos.

Dabartinis įstatymas irgi neduoda bei neduos naudos, nes sukurtas klausantis tik politikų balso.

Norint, kad jis veiktų, reikia įsiklausyti į kvalifikuotų teisininkų, dirbančių šioje srityje, nuomonę, ko reikia, kad sistema, kovojanti su neteisėtu praturtėjimu, pradėtų veikti, kokių instrumentų trūksta.

Vien išplėtus institucijų ratą, nieko nebus pasiekta.

Reikia sukurti sistemą, kuri leistų ne tik veiksmingai persekioti įstatymo pažeidėjus, bet ir padėtų atskleisti jų „stogus" - pareigūnus, vengiančius naudotis įstatymu", - akcentavo P.Urbšys.

Komentuoja advokatas, buvęs Seimo narys Rimas ANDRIKIS:

 

„Įstatymas neveikia dėl to, kad yra blogai paruoštas. Jis labiausiai nusižiūrėtas nuo Anglijos.

Tačiau pas mus bandoma daug ką perkelti iš kurios nors civilizuotos valstybės į tokią „teisinę valstybę", kaip Lietuva.

Organizatorių nuotr.

Akivaizdu, kad daug kas nesuveiks dėl teisinės sąmonės, kultūros.

Tam, kad įstatymas veiktų, reikia ir poįstatyminių aktų, ir praktikos.

Tačiau yra vienas svarbiausias „bet". Sakoma, kad tai yra civilistika, o ne baudžiamoji teisė, todėl nekaltumo prezumpcija - niekuo dėta.

Tačiau įstatyme daugybė dalykų siejami su nusikalstamomis veikomis. Jame net numatyti „juodųjų sąrašų" sudarymai.

Nuo kada specialiosios tarnybos sudaro civilių gyventojų, nepriklausančių jokioms gaujoms, sąrašus?

Civilinio turto konfiskavimo institutas - toks institutas, kai niekas nieko nebegali padaryti, nieko įrodyti, negali turtingam žmogui įkąsti. Tada suveikia kaltumo prezumpcija.

Kitaip tariant, nekaltumo prezumpcijos pagrindu viską išnagrinėja visos institucijos, neranda įrodymų ir tu tampi kaltu vien todėl, kad esi turtingas. Ir tada jau turi įrodinėti pats.

Kuo tai dvelkia? Bent jau teise tai nelabai.

Sakoma, kad turto civilinis konfiskavimas ypatingas tuo, kad jį taikant nereikia įrodyti asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką.

Vienas esminių turto civilinio konfiskavimo instituto privalumų - jis nepriklauso nuo baudžiamojo proceso eigos. Būtent tai, ką ir sakau: jei nepavyksta nieko įrodyti, tai tada pats įrodyk, kad nesi kaltas, nes kitaip neteksi turto.

Dažnai mūsų įstatymus kuria žmonės, neturintys jokio realaus gyvenimiško patyrimo, rašantys disertacijas, tačiau nesusiduriantys su praktika.

Tada gimsta toks teorinis įstatymas, kurio praktiškai neįmanoma įgyvendinti praktikoje", - sakė advokatas.

Anot R.Andrikio, lygiai tas pats būtų, jei politikai, vedini gražių siekių, nuspręstų įteisinti, kad senatvės pensija turi siekti 2000 eurų.

„Gražu, bet visi žinome, kad to mūsų finansai „neišvežtų".

Taip ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas tėra teorinio pobūdžio kūrinys. Jei specialiosios tarnybos negali nieko įrodyti, tai apie ką kalbame toliau?" - stebėjosi R.Andrikis.

Pasak jo, visuomenėje vyrauja nuomonė, kad visi Seime - vagys.

Tačiau ar būtų normalu, jei vien dėl tokios nuomonės iš kurio nors parlamentaro būtų konfiskuotas turtas, o nekaltumą reikėtų įrodyti jam pačiam.

„Norėčiau, kad mūsų lyderiai pateiktų savo turtų kilmę. Mes daug ką apie ją numanome, bet tik tiek.

Visgi, jei gerbiame nekaltumo prezumpciją, turime vadovautis teise", - reziumavo R.Andrikis.

Komentuoja teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS:

"Neabejoju siūlytojų gerais ketinimais, tačiau gerais ketinimais ir kelias į pragarą grįstas.

Nemačiau V.Bako pasiūlymo, tačiau jei jis grįstas tik tuo, kad išplečiamas institucijų, galinčių taikyti šį įstatymą, skaičius, tai nemanau, kad nuo to kas nors pasikeis.

Tačiau svarbiausia - nekaltumo prezumpcija. Kad ir kaip nemėgtume vieno ar kito žmogaus, kad ir kaip jį įtarinėtume, nekaltumo prezumpcija yra vienas iš pagrindinių teisės principų.

Jo nesilaikymas gali privesti iki savivalės ir grubių demokratijos pažeidimų. Į šį įstatymą žiūriu skeptiškai", - sakė signataras.

Pasak jo, nekaltumo prezumpcijos principo nuvertinimas leistinas tik tada, kai valstybė yra kritinėje būklėje.

Dar anksčiau teisininkas yra prisipažinęs, kad „ant jo sąžinės" guli Prevencinio sulaikymo įstatymas, priimtas 1993 m. ir galiojęs kurį laiką.

„Aš pats jį inicijavau, tačiau jis pažeidė demokratinės valstybės nuostatas.

Bet tuo metu valstybė buvo kritinėje būklėje, kai reikėjo gintis, ir buvo tokia situacija: arba jie, arba mes. Ir tai bent kiek pateisina mano veiksmus.

O dabar tikrai nėra būtinybės įteisinti nuostatą, kad be teismo nuosprendžio galėtume kėsintis į nuosavybę, kurios apsaugą garantuoja Konstitucija", - akcentavo E.Bičkauskas.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder