Nusižudžiusios Šiaulių medikės artimieji apskundė nutrauktą tyrimą dėl privedimo prie savižudybės

Ikiteisminis tyrimas po medikės pasitraukimo iš gyvenimo truko daugiau kaip metus. Daugiau nei 150 lapų apimties prokuratūros ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutarime konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie atskleistų, jog moters atleidimą iš darbo inicijavę ar kiti asmenys būtų siekę privesti ją prie savižudybės ar būtų numatę, kad ji gali priimti tokį sprendimą, todėl daroma išvada, kad jų veiksmuose kaltės nėra.

Tačiau nusižudžiusios moters artimieji viešai teigė, kad jos mirtis yra susijusi su darbe patirtu mobingu. Medikė rasta negyva praėjus dviems dienoms po jos atleidimo iš darbo Šiaulių ligoninėje.

Vėliau buvo nustatyta, kad medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Mirusios medikės brolis Artūras Šilinskis yra sakęs, kad pasiduoti neketina ir sieks, jog už mobingą atsakingi medikai sulauktų atsakomybės.

Jis su kitais Lauros artimaisiais apskundė prokurorės sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, giminaičiai pasinaudojo teise prokurorės nutarimą nutraukti  ikiteisminį tyrimą apskųsti aukštesniajam prokurorui - Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui.

„Skunde  ginčijamas ikiteisminio tyrimo dalies dėl privedimo prie savižudybės (pagal Baudžiamojo kodekso 133 str.) nutraukimas", - nurodė prokuratūra, tačiau kokia argumentacija remiasi, patikslinti negalėjo: „Tai buvo jautrus ikiteisminis tyrimas, informacija susijusi su asmens sveikatos būkle ir privačiu gyvenimu, todėl informaciją galime pateikti itin ribota apimtimi.."

Susisiekus su mirusios medikės broliu A.Šilinskiu ir jo advokatu, buvo patvirtinta, kad skundas iš tiesų pateiktas. Tačiau kol kas tiek brolis, tiek teisininkas nuo viešų komentarų susilaiko.

Nustatė pažeidimų

Kaip jau rašėme, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po visuomenėje didelį atgarsį sukėlusios jaunos Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės 2021 m. gegužę.

Moters artimieji viešai teigė, kad jos mirtis yra susijusi su darbe patirtu mobingu. Medikė rasta negyva praėjus dviems dienoms po jos atleidimo iš darbo Šiaulių ligoninėje. Vėliau buvo nustatyta, kad medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnų prašymu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atliko patikrinimą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Nors išvados nebuvo skelbiamos viešai, jose insultu sergantiems pacientams tokios intervencinės operacijos kaip cerebrinių kraujagyslių angiografijos, perkutaninės transliuminalinės angioplastikos, mechaninės trombektomijos procedūras atliko neturintys teisės atlikti šias procedūras gydytojai kardiologai. Dalis pacientų po tokių operacijų neišgyveno.

22 pacientai mirė

Kaip vėliau paaiškėjo, pernai ligoninėje buvo atliktos iš viso 99 intervencijos insultu sergantiems pacientams, iš kurių 22 pacientai mirė. Tačiau ligoninės vadovybė teigia, kad kardiologai, atlikę tokias intervencijas, turėjo tam teisę, nes, kaip teigia įstaigos naujasis vadovas Mindaugas Pauliukas, buvo „papildomai pasimokę, todėl kompetentingi." Nepaisant to, visi tie medikai, bei skyriaus, kuriame dirbo L.Šilinskytė, vadovė, ligoninėje nebedirba.

Vertindamas nutrauktą ikiteisminį tyrimą, medikės brolis A.Šilisnkis anksčiau sakė, kad po atleidimo iš darbo nusižudžiusi Laura taip pasielgti galėjo todėl, kad atleidimas būtų sugriovęs jos planus išvykti dirbti į Vokietiją. „Taip, ji planavo išvažiuoti.

Su atleidimo įrašu ji nebūtų galėjusi toliau tęsti savo karjeros Vokietijoje, kaip planavo. Norint įsidarbinti Vokietijoje, būtų reikėję rekomendacijų. Įsivaizduokite, jeigu būtų įrašas, kad ji kaltinama dėl dokumentų klastojimo. Kaip manote, būtų priėmę vokiečiai į darbą tokį specialistą ar ne? Tad kelias į Vokietiją buvo užkirstas. Tai turėjo paveikti ją", - sakė A.Šilinskis.