Nutekintuose Lenkijos laiškuose – slapti S.Skvernelio planai ir nerimas dėl G.Landsbergio

M.Dworczyko elektroniniai laiškai paviešinti, kai buvo įsilaužta į privataus jo pašto paskyrą. Jie skelbiami platformoje „Telegram“.

Tarp jų yra ir pernai lapkritį rašytas M.Dworczykas laiškas M.Morawieckiui apie savo vizito Vilniuje rezultatus. Šis vizitas įvyko jau po Seimo rinkimų, bet darbo dar nepradėjus Ingridos Šimonytės Vyriausybei.

M.Dworczykas rašo, kad perdavė Lenkijos premjero dovanas ir padėką už puikų bendradarbiavimą.

Lenkijos premjerui jis taip pat pasakoja apie paties S.Skvernelio planus Lietuvos politikoje.

„Jis turi planą pailsėti ir tada pradėti aktyviai veikti – tapti visos opozicijos lyderiu. Gal perims vadovavimą partijai, o jeigu ne, svarsto kurti naują politinį projektą. Manau, kad būtų malonu, jeigu nusiųstum jam simpatišką žinutę ar paskambintum ir pasikalbėtum“, – rašoma laiške.

S.Skvernelis komentuoti laiško turinį atsisakė.

„Jokio komentaro, negaliu apie nutekintus laiškus svetimų žmonių kalbėti. Tokiomis temomis aš nekalbėjau“, – 15min teatsakė jis.

M.Dworczykas taip pat pasidalijo įspūdžiais iš susitikimo su Ingrida Šimonyte – ją vadina nuoširdžia, šilta ir atvira moterimi, kuri puikiai kalba lenkiškai.

Pasak jo, I.Šimonytė susitikime keliskart pabrėžė, kad tikisi tolesnių artimų ryšių. Laiške teigiama, kad dėl ginčų, susijusių su Lenkijos teisine sistema, „tarp eilučių“ ji „deklaruoja norą išlaikyti neutralumą“.

Dėl konservatorių lyderio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio M.Dworczykas išsakė daugiau abejonių – jį pavadino lenkoskeptišku politiku.

„Deja, (I.Šimonytė) nėra viena Vyriausybėje. Tai bus ganėtinai jaunas (nemažai gimusių po 1980 m.), „europinis“ kabinetas. Plius lenkoskeptiški tokie kaip jaunasis Landsbergis – URM“, – teigiama laiške.

„Nutekinti laiškai gali būti politinių manipuliacijų įrankis – kas užtikrins jų autentiškumą? Tad tikrai jų nekomentuosime Gabrieliaus Landsbergio susitikimai su Lenkijos užsienio reikalų ministru rodo kaip niekad intensyvų bendradarbiavimą užsienio politikos srityje ir strateginį bendradarbiavimą tarp dviejų valstybių“, – 15min komentavo užsienio reikalų ministro G.Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Kabineto vadovas Vilniuje taip pat susitiko su tuomet dar kandidate į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska.

„Nors dėl daugelio dalykų skiriamės, pakankamai protinga mergina ir tikrai bendradarbiaus“, – teigiam laiške.

Anot laiško, susitikimas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu paliko slogų įspūdį.

„Susitikimas su V.Tomaševskiu ir lenkų parlamentarais – drama – nulis refleksijos po pralaimėtų rinkimų“, – nurodo M.Dworczykas.

Jis taip pat teigia ilgai kalbėjęs su prezidento patarėju Jaroslavu Neverovičiumi, kuris patikino, kad prezidentas Gitanas Nausėda sieks išsaugoti gerus santykius tarp mūsų šalių.

„Apibendrinant – auksinis PL ir LT santykių laikas baigėsi (pvz., jau socialdemokratai ruošia Seimo nutarimą dėl teisinės sistemos Lenkijoje – nors konservatoriai ir liberalios jėgos, būtent Evelina, bando to sabotuoti), bet bendradarbiauti toliau reikia – yra galimybių išlaikyti gerą šių santykių dinamiką“, – rašoma laiške.

Dėl laiškų nutekinimo atsakomybę lenkai linkę priskirti Rusijai.

M.Dworczykas tikino, kad jo pašto dėžutėje nebuvo įslaptintų oficialių dokumentų, o dalis nutekintos informacijos ir laiškų turinio buvo sufabrikuota.

„Pranešimų sintaksė ir kalba, taip pat paskelbtų failų metaduomenys rodo, kad šią medžiagą galėjo parengti ir surinkti rusakalbiai“, – pažymėjo jis praėjusią savaitę.

Partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujantis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad programišiai siekė „destabilizuoti mūsų šalį“.

„Mūsų tarnybų ir mūsų sąjungininkų slaptųjų tarnybų analizės leidžia mums vienareikšmiškai pasakyti, kad kibernetinė ataka buvo įvykdyta iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – pareiškime nurodė J.Kaczynskis.

Tarp Lenkijos ir Rusijos tvyro įtampa dėl daugybės klausimų, įskaitant 2014 metais Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją ir Kremliaus paramą Baltarusijos autokratui prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.