Paaiškėjo, kiek pinigų Vilniaus valdžia skirs gyventojų saugumui: panašiai kaip miesto eglei

Į menkas savivaldybės skiriamas lėšas dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės narys, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas, Vytautas Sinica. Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė civilinės saugos reikmėms yra numačiusi vos 150 tūkst. eurų. Kritišką nuomonę numatytoms išlaidoms jis išsakė savo „Facebook“ paskyroje.

„Sausį Vilniaus miesto savivaldybėje svarstant miesto biudžetą siūliau skirti bent 5,5 milijono eurų civilinės saugos reikmėms. To maža, bet tai būtų pradžia, sprendžiant du absoliučiai apleistus klausimus – slėptuves ir evakuacinius kelius. Kontrolės komitetas, beje, pritarė. Valdantieji tvarkingai atmetė.

Vietoje to patvirtintas administracijos sudiktuotas biudžetas, kuriame civilinės saugos reikmėms numatyta apie 150 tūkstančių eurų. Didžioji dalis tų pinigų– ženklų, nurodančių į kolektyvinės apsaugos statinius, rengimui ir kabinimui, taip pat civilinės saugos strategijai parengti. Ne mokslas yra paskutinis prioritetas, o saugumas. Ir taip yra valdžioje esant daugiausiai apie gynybą kalbančiai partijai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Sinica.

V. Sinica taip pat kaltino savivaldybę gyventojų klaidinimu – jo teigimu, kolektyvinės apsaugos statiniai (priedangos) negali būti prilyginami slėptuvėms, ar laikomi saugiais gyventojams karinės agresijos atveju.

„Pirmas žingsnis būsimoje saugos strategijoje (jeigu kas nors spės ją parengti, dešimt metų vėluodami pradėti) turėtų būti atsisakyti beprotiško arba ciniško principo apsimetinėti, kad kolektyvinės apsaugos statiniai yra slėptuvės. Dabar miestas elgiasi būtent taip. Daugybė žmonių klaidinami, kad mėlynais trikampiais oranžiniame fone pažymėti statiniai yra kažkuo saugūs, kad ten verta rinktis atakos atveju“, – rašė V. Sinica.

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su V. Sinica, jis teigė, jog nors šiuo metu didinamas priedangų skaičius, šios priedangos neapsaugotų gyventojų nuo raketų smūgių.

„Mano nuomone, priedangos yra nepakankamos. Manau visuomenė yra labai stipriai klaidinama suplakant į vieną kolektyvinės apsaugos statinius ir slėptuves. Nuo karo Ukrainoje pradžios, yra nuolatos kartojama, jog užteks vietų pasislėpti, nurodoma į kolektyvinės apsaugos statinius. Jie nėra skirti apsaugoti nuo smūgių, skeveldrų, viskuo, kas ateina galimo bombardavimo atveju. Juos tiesiog užgriautų, kaip nutiko Mariupolyje“, – naujienų portalui tv3.lt teigė V. Sinica.

V. Sinicos vertinimu, Vilniui būtina rinktis vieną iš dviejų kelių – arba užtikrinti slėptuvių tinklo plėtrą, arba dėmesį skirti pirmiausiai sklandžiai gyventojų evakuacijai.

„Mes neturime klaidinti žmonių – jeigu žmonėms nėra kur pasislėpti slėptuvėse, tuomet reikia ieškoti politinio sprendimo. Reikalingas apsisprendimas – arba mes įrenginėjame slėptuves, arba užtikriname gyventojų evakuaciją. Šiandien nei vienam keliui nėra nei lėšų, nei valios. Vienas iš dviejų yra būtina“, – aiškino V. Sinica.

Vilniaus miesto savivaldybė – savivaldybė civilinei saugai skirs apie 260 tūkst. eurų

Vilniaus miesto savivaldybės atstovo spaudai Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt teigė, jog savivaldybė skirs daugiau nei 150 tūkst eurų. civilinei gynybai. Dalį lėšų, skiriamų civilinei saugai, sudaro Vilniaus miestui skiriamos dotacijos.

„Civilinės saugos tikslus ir uždavinius savivaldybėms deleguoja valstybės institucijos – savivaldybėms pavedami konkretūs uždaviniai ir numatomas atitinkamas finansavimas, kuriuo remiantis savivaldybės deleguotas funkcijas ir įgyvendina. Vilniaus miestui 2024 m. skirtos valstybės dotacijos sudaro 212,6 tūkst. eurų“, – teigė G. Grubinskas.

Tačiau, šiemet savivaldybė taip pat numato išleisti 260 tūkst. eurų civilinei saugai iš savo biudžeto – šis finansavimas skiriamas daugiausiai ženklinimo ir remonto darbams.

„Tuo tarpu, savivaldybė iš savo biudžeto šiais metais skirs apie 260 tūkst. eurų sirenų remontui, priedangų ženklinimui ir ženklų montavimo darbams atlikti, jonizuojančios spinduliuotės matavimo prietaisų metrologinei patikrai atlikti ir kt.

Pagal numatytą finansavimą šiemet planuojama vykdyti perspėjimo sirenų sistemų priežiūros ir remonto, priedangų ženklinimo, apgyvendinimo paslaugų, apsaugos priemonių, gyventojų transportavimo ir neaiškios kilmės medžiagų tvarkymo paslaugų pirkimus“, – atskleidė G. Grubinskas.

Savivaldybės atstovo teigimu, papildomos išlaidos civilinei saugai galėtų būti skiriamos, jeigu paaiškėtų, kad būtina užtikrinti papildomų evakuacinių kelių įrengimą.

„Šiuo metu taip pat yra analizuojami galimi evakuaciniai keliai, vertinama jų būklė ir kiti reikalingi parametrai. Atlikus analizes bus priimti tolesni sprendimai, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant pagerinti esamą infrastruktūrą ir (ar) užtikrinti papildomų evakuacinių kelių įrengimą, kokie šių veiksmų galimi terminai ir preliminarus biudžetas“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Pinigų civilinei saugai skiriama panašiai, kaip ir miesto eglei

Kai kurie interneto vartotojai atkreipia dėmesį, jog kol gyventojai perspėjami dėl Rusijos puolimo grėsmės, savivaldybė tuo pačiu metu siekia užbaigti Nacionalinio stadiono statybas, kurios gyventojams brangs dar 38 mln. eurų. Juos piktina taip sudėlioti savivaldybės prioritetai. Tačiau, panašių išlaidavimo atvejų būta ir daugiau.

Pavyzdžiui, kaip praėjusiais metais pranešė LRT, Vilniaus savivaldybė 2023 metais Vilniaus miesto eglei skyrė 89,5 tūkst. eurų – tai kelis kartus mažesnė suma, nei 2022 metais. Tačiau, 2022 metais savivaldybė eglei skyrė 231 tūkst. eurų – taigi, beveik tiek pat, kiek šiuo metu savivaldybė iš savo biudžeto numato išleisti civilinės saugos reikmėms.