Parengtas Partnerystės įstatymas keis porų gyvenimą: kokias teises ir pareigas įgytų partneriai (3)

Partnerystę būtų galima sudaryti civilinės metrikacijos įstaigose, o ją nutraukti, jei nėra vaikų, galėtų ir notaras. Politikai jau parengė (kol kas negalutinius) įstatymų projektus, kuriais siūloma nustatyti, kokias teises ir pareigas įgytų partneriai.

Įstatymų projektų parengimą inicijavo ir Įstatymų projektus rengia Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tomas Vytautas Raskevičius, Paulė Kuzmickienė, Andrius Navickas, Ieva Pakarklytė ir Eugenijus Gentvilas.

Šie įstatymų projektai, kuriuos gavo „Delfi“, dar yra derinimo stadijoje ir negalutiniai.

Įstatymų projektų rengėjai aiškinamajame rašte išreiškia lūkestį, kad įstatymų projektų priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms visavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus, žmogiškąjį orumą.

„Lyčiai neutrali partnerystė“

„Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – toks partnerystės apibrėžimas siūlomas įstatymo projekte.

Jo iniciatoriai aiškina, kad taip būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios partnerystės modelis, todėl teisinės partnerystės pasekmės atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.

Registruotų civilinės metrikacijos įstaigos

Pagal įstatymų projektus, partnerystę registruotų civilinės metrikacijos įstaigos, o norintys registruoti partnerystę asmenys turėtų paduoti teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti partnerystę pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Nustatoma, jog asmenys, norintys įregistruoti partnerystę, privalės patvirtinti, kad yra įvykdytos visos partnerystės sudarymo sąlygos: partnerius sieja bendro gyvenimo faktas, kurio tikslas sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių tarpusavio santykius grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

„Pažymėtina, kad šie požymiai yra pagrindiniai partnerių bendro gyvenimo bruožai, kurie padėtų bendrai gyvenantiems asmenims identifikuoti susiklosčiusių santykių pobūdį, taip pat leistų atskirti šiuos santykius nuo kitų panašių santykių“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Partneriai turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje arba su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų registruotais partneriais.

Pradėdami partnerystę, partneriai taip pat turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų pradėti partnerystės.

Nustato teises ir pareigas

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio santykių pobūdį, siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.

„Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios neturtinės partnerių pareigos yra tarpusavyje susijusios. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas, tačiau nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali būti pagrindas partnerystės teisinių santykių pabaigai“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Įstatymo rengėjai projekte pažymi, kad partnerystės teisinių santykių reguliavimas kartu būtų grindžiamas partnerystės savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo teisiniais principais, kuriuos planuojama įtvirtinti Partnerystės įstatyme. Be to, partneriams taip pat galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.

Galės rinktis partnerio pavardę

Partnerystės įstatymo 7 straipsnyje apibrėžiamas partnerių pavardės pasirinkimas. Nurodoma, kad abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.

Pagal įstatymo projektą, nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.

Taip pat aiškinama, kad jeigu partnerystė yra nutraukiama vieno iš partnerio vienašališko prašymo pagrindu, tai prašymą pateikusio partnerio reikalavimu teistas gali uždrausti kitam partneriui pasilikti prašymą pateikusio partnerio pavardę, išskyrus atvejus, kai partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų.

Įsivaikinimas ir vaiko kilmės nustatymas

Partnerių pareigų ir teisių išklotinėje teigiama, jog vaiko kilmės nustatymas negalioja ir skirtingoms lyties poroms. Tai reiškia, kad partnerystėje gimę vaikai bus traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams.Įsivaikinimas partneriams taip pat nebus leidžiamas, „ši teisė rezervuota išskirtinai susituokusioms poroms“.

Partnerystės įstatymu numatomos teisės ir pareigos.

Numatytas partnerių turto teisinis režimas

Pagal Partnerystės įstatymo projektais aptariamas ir partnerių turto teisinis režimas. Partnerystės įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Šis režimas būtų netaikomas asmeninei partnerių nuosavybei.

Partnerystėje esantiems partneriams suteikta galimybė sudaryti sutartį, kurioje jie nustatytų savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti Valstybės įmonės „Registrų centras“ vedybų sutarčių registre.

Partnerystės įstatymo projekte taip pat numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui ir buvusio partnerio ar (ir) bendro nepilnamečio vaiko išlaikymui reguliuoti.

Partnerystės įstatymo projektiu siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas LR CK 4.79 straipsnis, t. y. vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

Įvertinus tarp partnerių susiklostančių turtinių santykių pobūdį ir poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, Partnerystės įstatyme siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.

Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama, jog partneriams būtų taikomos analogiškos Civinio kodekso penktoje knygoje „Paveldėjimo teisė“ įtvirtintos ir šiuo metu sutuoktiniams taikomos normos.

Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau

Partnerystę nutraukti būtų paprasčiau negu civilinę santuoką, kai visais atvejais, net, kai nėra vaikų, dėl to reikia kreiptis į teismą. Partnerystės atveju, tuo atveju, kai nėra vaikų, tą galės padaryti notaras.

Pagal įstatymo projektą, siūloma numatyti, jog partnerystė pasibaigia: 1) kai partneriai sudaro santuoką; 2) kai partneriai nutraukia registruotą partnerystę bendru sutarimu; 3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę; 4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu.

Projektu nustatoma, kad partnerystę bendru – notaro patvirtinu – sutarimu nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, partnerystę galima nutraukti bendru susitarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu.

Partneriai turi pateikti savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo ir bendrą sutartį dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių.

Kaip pažymima aiškinamajame rašte, aptariamu projektu taip pat nustatoma, kad registruotos partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, tik jei civilinės metrikacijos įstaigoje yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių pareiškimą dėl partnerystės pabaigos arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą dėl partnerystės pabaigos ir bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių.

Duomenis apie registruotos partnerystės pabaigos faktą civilinės metrikacijos įstaigai per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras arba, jeigu partnerystė buvo nutraukta teismo sprendimu, teismas.

Siekiant išvengti kitų galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos tokios sąvokos, kaip, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, keitimo, siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos taip pat atstoja Lietuvos Respublikos partnerystės įstatyme (LR PĮ) naudojamą sąvoką „partneris“ ir yra taikomos registruotoje partnerystėje esantiems asmenimis.

Projekto rengėjai pažymi, kad įstatymų projektais nesiekiama reguliuoti ir spręsti įvaikinimo bei su vaikų kilmės nustatymu susijusių teisinių klausimų, todėl įvaikinimo bei vaikų kilmės nustatymo teisinio reguliavimo kontekste ir toliau išlieka šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas

Kitų šalių praktika

Iniciatoriai aiškinamajame rašte tikina, kad Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020 metais parengta apžvalga nurodo, kad Įstatymų projektų rengimo metu net 20 Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktais reguliuojami registruotos partnerystės santykiai (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija).

Taip pat remiamasi ir Konstitucinio Teismo (KT) suformuota teisinė doktrina, Kuri anot iniciatorių suponuoja, jog bendrai gyvenančių asmenų turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti ir apsaugoti, nepažeidžiant lygiateisiškumo bei diskriminacijos draudimo principo.

Įstatymų projektais siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis.

Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita).

Šio konstituciškai būtino reguliavimo įtvirtinimas sudarys sąlygas apibrėžti partnerystėje esančių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius ir interesus.

 

Nagų, liberalai, prie Įstatymų! Užtenka jau seime tų morganų, skaisčių... Nelįskite su Stambulu, partneryste ir visokiais lovos reikalais. Po šio įstatymo jums prireiks MŪSŲ vaikų. Dėl sekso žaidimų pavardžių nekeisite!
Nekiškit, 2021-05-04 11:20
Jei jau vaikas yra vaikų namuose, tai jo tėvai irgi ne dovanėlės. O šiaip straipsnyje ir nerašoma, kad vaikus bus galima partneriams įsivaikinti.
Staska Jolitai, 2021-05-04 11:08
Durnių šaika, ar vaikas gali nuspręsti iš vaikų namų, kad nori tokios šeimos.
Jolita, 2021-05-04 10:53
Sidebar placeholder