Parke nugenėtus medžius prilygino degtukams

Mašinų teršalai ir dulkės – į plaučius

E. Vilucko žodžiais, prie automobilių stovėjimo aikštelės ties stadionu ir palei neseniai nutiestą pėsčiųjų taką Marijono Daujoto progimnazijos link aukštaūgiai medžiai dabar styro nuplikinti kelis metrus į viršų ir išvaizda primena išsirikiavusius degtukus.

„Atšilus orams, ar benorės kas tokiame parke ant suoliuko prisėsti, pailsėti, gamta pasidžiaugti?“ – retoriškai klausė Edmundas ir pats atsakė, kad, ko gero ne, tik su reikalais skubantys gyventojai pro šalį eis ir nueis.

Medžiai tokiu pat principu genimi ir kitoje parko pusėje. Kretingiškis neabejojo, kad ypač vasaros sezonu, kai Žemaitės alėja į Palangą ir iš Palangos be perstojo zuja tūkstančiai mašinų, jų keliamos dulkės bei išmetami teršalai, esant palankios krypties vėjams, žmonėms guls tiesiai į plaučius.

Vyras svarstė: galbūt komunalininkai medžius nebe pirmą sykį tiek aukštai nuskuta dėl atsainumo, o galbūt nenorėdami patys apsisunkinti, tai yra bijodami, kad paskui nereikėtų šluoti ir grėbti per daug prikritusių lapų?

Paklaustas, ar pagal Kretingos miesto seniūnijos užsakymą genėjimo darbus atliekanti bendrovė „Kretingos komunalininkas“, neturėdama praktinės medžių priežiūros specialisto, konsultuojasi su profesionalais, neseniai direktoriumi tapęs Paulius Ruškus atviravo, kad to nebuvo, yra pasikliaujama įmonėje dirbančiu žmogumi, kuriam priskirta ši funkcija. Medžiai esą nugenėti aukščiau todėl, kad į teritoriją būtų galima įvažiuoti traktoriuku.

Kokių klaidų pamatė „Sveiko medžio“ vadovas

Paprašytas pakomentuoti, Gargžduose veikiančios mažosios bendrijos „Sveikas medis“ vadovas Jevgenijaus Jefimovas teigė, kad pakelti medžių lajas – normali genėjimo praktika. Dažniausiai tai daroma dėl estetikos arba, kai žemos šakos trukdo žmonėms praeiti bei pravažiuoti.

Ar ne per aukštai lajos pakeltos Kretingos senajame parke, specialistas nevertino, tačiau į akis jam krito neprofesionalus genėjimas. Nuotraukose išvydęs medžius, jis atkreipė dėmesį į seniau atlikto genėjimo žaizdas, kurias medis po truputį bandė „užsiverti“.

Senasis genėjimas, išprovokavo ūglių augimą, o naujosios žaizdos padarytos neteisingai juos pjaunant.

Bendras dėl genėjimo padarytos žaizdos plotas, anot pašnekovo, padidėjo, naujoji žaizda tapo didesnė negu prieš tai buvusi, ir visos medžio pastangos „užverti“ žaizdą nuėjo perniek, reikės pradėti gydytis nuo pradžių, net nuo blogesnės situacijos.

„O reikėjo tiek nedaug: kiekvieną ūglį pjauti individualiai, nepažeidžiant „kaklelio“. Žaizdos tuomet būtų buvusios gerokai mažesnės, medis galėtų ramiai sau jas užsigydyti tęsdamas natūralius procesus“, – kalbėjo specialistas. 

Jo žodžiais, nors padaryta žala nėra labai didelė, bet pats faktas, kad dėl neišmanymo arba atsainumo medžiui pakenkta, o ne pagelbėta, liūdina.

Bendrijos „Sveikas medis“ vadovas paaiškino, kad medžio kamieno ir šakos mediena skiriasi. Genint svarbu pjūvį daryti tik šakos medienoje, nepažeidžiant kamieno. Šią ribą žymi „kaklelis“ prie šakos pagrindo. Nupjovus šaką, būtent tas „kaklelis“ ir „užveria“ žaizdą.

Jeigu pjūvio metu „kaklelis“ pažeidžiamas, susitvarkyti su žaizda medžiui tampa gerokai sudėtingiau. Kuo didesni pažeidimai, tuo medžio reakcija drastiškesnė. Genėjimo metu arboristai visada ieško būdų išspręsti problemą padarant kuo mažiau žalos medžiui, pjūvius atlieka tam tikroje vietoje ir tam tikru kampu.

Ūgliai šalia žaizdos dažniausiai pradeda augti net pjūvį teisingai atlikus. Todėl, atėjus sezonui, vėl reikia genėti. Taip bendras žaizdos plotas kasmet mažėja, medis pripranta prie naujos savo formos ir galų gale nustoja ūglius leisti.

Susipažinęs su arboristo teiginiais, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius R. Ruškus pažadėjo, kad medžius darbininkai genės atsakingiau, stengsis kuo mažiau sužaloti, o nupjautas vietas užteps specialiu tepalu.