Parlamentarai svarsto iš Lietuvos deportuoti nusikaltusius užsieniečius

Už tokį siūlymą po pateikimo šią savaitę balsavo 48 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 33. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.

„Jeigu žmonės nori gyventi Lietuvoje, prisidėti prie jos kūrimo, tai jie turi besąlygiškai laikytis galiojančių įstatymų“, – sakė projekto iniciatorius Seimo narys Vytautas Sinica.

Pagal jo parengtą projektą, jeigu užsienietis nuteisiamas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, po teismo skirtos bausmės atlikimo jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos.

Tai galiotų užsieniečiams, Lietuvoje gyvenantiems turint laikiną leidimą, taip pat atvykusiems čia dirbti.

Pasak V. Sinicos, dabar šalį priversti palikti tik tie, kurie pripažįstami arba grėsme nacionaliniam saugumui, arba grėsme viešajam saugumui.

„Šių pataisymų tikslas yra sugriežtinti deportacijos taikymą ir iš esmės laikytis principo, kad nusikalstamumo į šalį neimportuojame“, – tvirtino parlamentaras.

Anot jo, ir dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyti deportavimo pagrindai, bet jie esą nepakankami. V. Sinica pažymėjo, kad dabar kiekvienas atvejis vertinamas individualiai atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, tuo metu „joks konkretus nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą dar negarantuoja, kad žmogus bus išsiunčiamas“.

„Tuo metu pataisos numatytų, kad tam tikri nusikaltimai, konkrečiai tyčiniai nusikaltimai, pagal Baudžiamąjį kodeksą savaime reikštų, kad toks žmogus įgaus tokį statusą“, – sakė Seimo narys.

Jis pabrėžė, kad jeigu nusikalstęs užsienietis yra atvykęs darbdavio kvietimu, tai šis turėtų padengti deportavimo išlaidas.

„Idėja yra tokia, kad darbdavys, atsiveždamas darbuotoją iš užsienio, neabejotinai gauna naudą ir daro tą veiksmą tik todėl, kad laiko šitą veiksmą sau naudingu, kad kaštai jam bus mažesni negu nauda, bet socialinės visos pasekmės ir visi socialiniai kaštai, tiek susiję su švietimu, sveikatos apsauga, integracija ir viešuoju saugumu, tenka visuomenei, mums visiems. 

Tai šiuo atveju, jeigu vis dėlto žmogus, pakviestas darbdavio dirbti Lietuvoje, sukelia tokias socialines pasekmes, jos taip pat turėtų būti įskaičiuotos į darbdavio kaštus“, – aiškino V. Sinica.

Migracijos departamento duomenimis, balandžio mėnesį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo per 216 tūkst. užsieniečių.