Per pusantrų metų pakeista daugiau kaip pusšimtis sovietinių gatvių pavadinimų

Kaip BNS informavo Registrų centras, pernai pervadinta 13 tokių gatvių pavadinimų, šiemet – 40.

Rekomendacijas dėl viešųjų pavadinimų teikiančios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad proceso sparta yra labai nebloga.

„Manyčiau, kad labai neblogas rezultatas. Aišku, reikėtų pažiūrėti, kiek priimta sprendimų dėl gatvių, bet jaučiu, kad bus apie 60 proc. įgyvendinta“, – teigė jis.

Pasak V. Karčiausko, pastebimai mažėja ir pačių kreipimųsi į Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją.

„Pastarąjį kartą darbotvarkėje buvo tik devyni klausimai, o anksčiau siekdavo ir 40. Kreipimųsi dėl gatvių pavadinimų vis mažiau, bet prasidėjo užklausos dėl sovietinių karių kapų iškėlimo iš miestelių procesas. O čia tenka gerokai padiskutuoti“, – BNS sakė komisijos pirmininkas.

„Dėl gatvių – didysis vajus jau praėjo“

Registrų centro duomenimis, šiemet daugiausia – 17 – pervadinta Petro Cvirkos gatvių, devynios – Liudo Giros, penkios – Salomėjos Nėries. 

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad šie rašytojai veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Taip pat pakeisti J. Gagarino, K. Macevičiaus, Komunarų, Tarybų, V. Montvilos gatvių pavadinimai.

Renkantis naujus pavadinimus kai kur stengtasi apsieiti su minimaliais pakeitimais. Pavyzdžiui, Šakiuose ir Marijampolėje L. Giros gatvė tapo tiesiog Giros gatve, S. Nėries gatvė Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone – Neries gatve.

Kitur pasirinkti senesnę istoriją menantys pavadinimai. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, J. Gagarino gatvė tapo Bajorų, o Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone, – Barboros Radvilaitės gatve. Seredžiuje, Jurbarko rajone, P. Cvirkos gatvė pervadinta į Palemono, Molėtuose buvusi S. Nėries gatvė tapo Karaliaus Mindaugo.

Tarp naujų pavadinimų yra ir neutralių pasirinkimų – Vėtrungės, Saulės, Bijūnų, Mėtų, Bibliotekos, Pušų, Kaimynų, Mokytojų, Laimės, Parko, Sveikatos, Vingio, Gimnazijos.

„Dėl gatvių, sakyčiau, kad didysis vajus ko gero jau praėjo. Kas nesikreipė, nesikreipė, atsiras viena kita, bet pagrindiniai dalykai jau, matyt, praėjo“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

Jo teigimu, komisija savo iniciatyva negali rekomenduoti keisti pavadinimų, tam būtinas savivaldybės ar kito juridinio asmens kreipimasis.

„Daugiau dėmesio skirti kritiniam gyventojų požiūriui“

Tuo metu Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius teigė, kad desovietizacijos procese reikėtų įjungti žemesnę pavarą.

„Be abejo, įstatymas įpareigoja (keisti viešuosius pavadinimus, propaguojančius autoritarinius ir totalitarinius režimus – BNS), bet kiekviename mieste ir miestelyje yra susiklosčiusios tam tikros istorinės aplinkybės ir kiti dalykai. Komisijos posėdyje turėjau mintį, kad galbūt žemesnę pavarą įjungtume tame procese ir rastume daugiau bendro sutarimo“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, keičiant viešuosius pavadinimus reikėtų labiau siekti sutarimo su vietos bendruomene, ugdyti jos kritinį mąstymą.

„Manau, kad pilietinėje visuomenėje mes turėtume daugiau dėmesio skirti kritiniam gyventojų požiūriui ir mąstymui, o komisijos sprendimai kartais yra labai įsakmūs“, – sakė Seimo komisijos vadovas.

„Labiau norėčiau, kad matytume ir pačios visuomenės požiūrį, ir mokslo žmonių, istorikų bendruomenės, taip pat atsižvelgtume į kultūros žmonių poziciją“, – pabrėžė jis.

D. Jakavičius tvirtino kitų metų vasarą planuojantis surengti konferenciją apie Lietuvos okupaciją, atskleidžiant tikruosius kaltininkus, nes dabar, anot jo, stebint desovietizacijos procesą, susidaro įspūdis, kad labiausiai dėl to kalti buvo kultūros žmonės.

„Kartais atrodo, kad didžiausi kaltininkai dėl tos Lietuvą ištikusios nelaimės – 1940 metų okupacijos ir aneksijos – yra šitie kultūros žmonės. 

Mano, kaip komisijos pirmininko pozicija, svarstant kitų metų veiklos planą surengti birželio mėnesio konferenciją, kurioje galėtume pažvelgti plačiau į tuos politinius įvykius ir truputį nuimti didžiausią kaltę dėl Lietuvos nelaimės nuo menininkų ir duoti didesnę atsakomybę to meto politikams – prezidentui, kariuomenės vadams, ministrui pirmininkui“, – BNS sakė parlamentaras.

„Manau, kad gatvių pavadinimai buvo skirti ne dėl jų Staliną ar sovietinę santvarką šlovinančių kūrinių, o dėl jų tos kultūrinės, meninės išliekamosios vertės“, – kalbėjo jis.

Gatvių pavadinimai Lietuvoje keičiami praėjusių metų gegužę įsigaliojus vadinamajam Desovietizacijos įstatymui, draudžiančiam Lietuvoje propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. 

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.