Perrinkimo siekiantys europarlamentarai: kas iš tikrųjų dirbo, o kas tik užsidirbo

Tuo metu likę devyni siekia perrinkimo. Liberalas Petras Auštrevičius šiemet yra Liberalų sąjūdžio sąrašo nr. 2. Vilija Blinkevičiūtė veda socialdemokratų sąrašą, o Juozas Olekas – iškart po jos.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąraše Bronis Ropė – antras. O buvęs „valstietis“ Stasys Jakeliūnas į EP kandidatuos su Regionų partija. Waldemaras Tomaszewskis veda Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašą.

Kaip viskas veikia?

Norint suprasti, kiek šie EP nariai nuveikė per buvusią kadenciją, reikia bent šiek tiek suprasti patį sprendimų EP priėmimo procesą.

Esmė yra tokia: bet kuris didesnis failas EP, dėl kurio balsuojama, turi savo pagrindinį pranešėją – vieną arba kelis, ir šešėlinius pranešėjus iš kitų EP grupių. Tas galioja tiems klausimams, kurie eina per komitetus, nes kai kurias rezoliucijas politikai tiesiog greitai per sesiją suderina politinėse grupėse.

Bet, kalbant apie sudėtingesnius klausimus, tai pranešėjas yra asmuo, atsakingas už tą klausimą. Jis suderina visas detales su šešėliniais pranešėjais, skirtingų frakcijų pozicijas, ir neša klausimą į balsavimą. Tų teisėkūros failų EP yra įvairių. Dėl jų yra deramasi su Europos Sąjungos (ES) Taryba triloguose ir juos ES valstybės turi įgyvendinti.

Dar pranešėjas ir šešėliniai vykdo ir atsako už derybas su Taryba, nuolat pristato derybų eigą Parlamento komitetams – čia didysis, ilgasis ir sunkusis darbas.

Taip pat yra įvairios iniciatyvos, metiniai vertinimai, rekomendacijos, kurias EP priima, bet iš to sekančio toliau kažkokio veiksmo nėra. Tai yra dokumentai vardan dokumentų.

Tarkime, lietuviai mėgsta dirbti su įvairiomis rekomendacijomis Komisijai ir Tarybai apie užsienio politiką. Kas tas rekomendacijas skaito ir jų klauso – sunkus klausimas.

Vertinant aktyvumą, verta pažiūrėti, kiek kartų politikas pasisakė sesijoje. EP bet kam ir bet kada pasisakyti neleidžiama, turi turėti įtakos, pademonstruoti, kad klausimą supranti. Pasisakymai frakcijos vardu rodo įtaką frakcijoje.

Juknevičienė buvo tarp europinės partijos lyderių

„Delfi“ pasigilino į EP svetainėje prieinamus duomenis, kiek aktyviai buvę europarlamentarai, siekiantys perrinkimo, veikė praėjusią kadenciją, kiek įtakos jie turėjo politinėje arenoje. Šiuo klausimu dera pažymėti, kad konservatorė R. Juknevičienė buvo Europos liaudies partijos (ELP) pirmininko pavaduotoja užsienio klausimams.

Per praėjusią kadenciją ji vieną kartą buvo pranešėja, ir vieną kartą – šešėline pranešėja. Pranešimas – teisėkūros srityje (dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“). Šešėlinis – EP iniciatyva: dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties. Šioje vietoje kartu dirbo ir socialdemokratas J. Olekas.

Pagal pasisakymų statistiką R. Juknevičienė buvo tarp vidutiniškai aktyvių. Iš viso užfiksuoti 44 jos pasisakymai, 21 pasisakymas buvo frakcijos vardu. Vieną kartą R. Juknevičienė pasisakė kaip siūlymo autorė (pranešėja). Vieną kartą europarlamentarė išreiškė poziciją raštu. Tokios pozicijos talpinamos EP tinklapyje, ir nėra aišku, kiek ir kas jas skaito.

Blinkevičiūtė buvo tarp komiteto vicepirmininkų

Socialdemokratė V. Blinkevičiūtė pirmoje kadencijos pusėje buvo Užimtumo komiteto vicepimininkė. Per kadenciją ji pateikė du teisėkūros pranešimus (nei karto nebuvo šešėline pranešėja). Abu pranešimai panašūs: dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF) ir dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.).

Pagal pasisakymų skaičių ji buvo tarp mažiau aktyvių. Kalbėjo 29 kartus ir surašė 51 pasisakymą raštu. 24 kartus ji pasisakė įvairiais klausimais, vieną kartą buvo komiteto nuomonės referentė, tris kartus kalbėjo frakcijos vardu, ir buvo vieno klausimo EK autorė.

Aktyviausias iš lietuvių – Auštrevičius

Jeigu vertintume statistiką, tai pats aktyviausias tarp europarlamentarų buvo liberalas P. Auštrevičius. Jis atliko keturis pranešimus ir dar aštuonis šešėlinius. Visi keturi pranešimai buvo EP iniciatyvos užsienio politikos srityje: dėl ES integracijos stiprinimo atsižvelgiant į būsimą plėtrą; dėl santykių su Baltarusija; dėl santykių su Baltarusija trejais metais anksčiau ir dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2020 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui.

Iš šešėlinių, šešios EP iniciatyvos ir dvi teisėkūros, svarbiausias iš visų išvardintų teisės aktas – dėl Ukrainos priemonės sukūrimo (specialaus fondo peržiūrinti daugiametį biudžetą, kuriame numatyta 50 mlrd. Ukrainai per ketverius metus; teisės aktas nustato taisykles, kaip ir kada gali būti šie pinigai naudojami); ir dėl ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“. Šiuo klausimu pranešėja buvo ir R. Juknevičienė.

Šešios EP iniciatyvos buvo daugiausia užsienio politikoje: 2023 m. metinis pranešimas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo; dėl civilinės BSGP ir kitokios ES pagalbos civilinio saugumo srityje įgyvendinimo; 2022 m. metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje;

ES strategijos, kuria būtų skatinamas vaikų ugdymas visame pasaulyje, kūrimas: COVID-19 pandemijos poveikio švelninimas; dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo; dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 2020 m. peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo.

Jis taip pat buvo ir aktyviausiai kalbėjęs EP, iš viso – 158 kartus. 79 kartus pasisakė įvairiais klausimais, 49 kartus kalbėjo frakcijos vardu, o 30 kartų pasisakė kaip pranešėjas.

Kubilius buvo atsakingas už rekomendacijas dėl ES ir Rusijos santykių

Iš vienuolikos Lietuvos europarlamentarų iš viso tik keturi buvo pranešėjais. Tad šioje vietoje verta išskirti ir Andrių Kubilių, kurio pranešimas buvo EP iniciatyva parengtos rekomendacijos dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties.

Taip pat jis tris kartus buvo šešėliniu pranešėju. Vienas tų klausimų yra teisėkūros failas dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto, kiti du – EP iniciatyvos dėl ES Vidurinės Azijos strategijos ir dėl naujos ES plėtros strategijos.

EP politikas reiškėsi aktyviai. Užfiksuota 118 jo pasisakymų, iš jų 92 jo asmenine iniciatyva, 18 pasisakymų buvo frakcijos vardu, o aštuoni pasisakymai – kaip pranešėjo.

Olekas rūpinosi ir smidrais, ir užsienio politika

oliau, jeigu apžvelgtume tuos, kurie nėra prisiėmę pagrindinio vaidmens kokiu nors klausimu, bet aktyviai dalyvavo padedant juos vesti per EP darbotvarkę, tai būtų galima išskirti socialdemokratą J. Oleką, kuris aštuonis kartus atliko šešėlinius pranešimus, iš kurių du buvo teisėkūros failai: dėl augalų veislių teisinės apsaugos pratęsimo smidrams, svogūninėms gėlėms, uogakrūmiams ir sumedėjusioms dekoratyvinių augalų rūšims; ir dėl sprendimo dėl Ukrainoje atliekamo javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Ukrainoje užaugintos javų sėklos lygiavertiškumo (beje, ir Ropė šiuo failu šešėlinis).

Ir šešis kartus EP iniciatyvos: Kinijos įtaka svarbiai infrastruktūrai; dėl saugumo Rytų partnerystės regione; ES kibernetinės gynybos pajėgumų; ES ir Azijos santykių; 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo; dėl ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimo.

Jis taip pat labai aktyviai reiškėsi žodžiu EP, registruoti 146 jo pasisakymai, iš jų 16 buvo frakcijos vardu, keturis kartus jis buvo vienu iš rezoliucijos autorių, tris kartus komiteto nuomonės referentu.

Ropės interesų lauke – žemės ūkio politika

„Valstietis žaliasis“ B. Ropė šešėliniu pranešėju buvo šešis kartus. Jo interesų lauke – klausimai, susiję su žemės ūkio politika. Tris kartus tai buvo teisėkūros failai: dėl nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis; dėl Ukrainoje atliekamo javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Ukrainoje užaugintos javų sėklos lygiavertiškumo; ir dėl pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF)

Ir trys EP iniciatyvos: dėl kartų kaitos ES ateities ūkiuose; dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos ir dėl sanglaudos politikos kaip sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimo priemonės.

Kalbėjo EP jis vidutiniškai aktyviai. Užfiksuoti 48 jo pasisakymai, ir dar aštuonios nuomonės raštu. Septynis kartus kalbėjo frakcijos vardu, du kartus buvo komiteto nuomonės referentas.

Mažiausiai aktyvūs – Jakeliūnas, Tomaszewkis ir Mažylis

Na, ir pabaigai – mažiausiai nuveikę europarlamentarai. S. Jakeliūnas du kartus buvo šešėliniu pranešėju, abiem atvejais – dėl EP iniciatyvos: dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos ir dėl rekomendacijų Komisijai dėl kriptoturto kylančių rizikų.

Pasisakė iš viso tris kartus, du kartus gyvai ir vieną kartą frakcijos vardu. Paskutinis jo pasisakymas užfiksuotas 2020 metų spalio 7 dieną.

W. Tomaszewskis vieną kartą buvo šešėliniu pranešėju EP teisėkūros iniciatyvoje – rekomendacijoms Komisijai dėl pasiūlyto mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti dalinio keitimo.

EP šis parlamentaras kalbėjo vieną kartą gyvai savo vardu, vieną kartą išsakė poziciją frakcijos vardu, ir dar penkiasdešimt kartų išreiškė savo poziciją raštu.

Gale, tarp siekiančių perrinkimo, atsiduria ir L. Mažylis. Jis nė karto nebuvo nei pranešėju, nei šešėliniu pranešėju. Jis pasisakė 60 kartų, iš jų šešis kartus frakcijos vardu.