Planas susitarimą dėl užsienio politikos pasirašyti iki NATO susitikimo nepavyko: tikisi, kad pasirašys rudenį

Dokumento rengimą koordinuojančių Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio ir buvusio premjero Gedimino Kirkilo teigimu, įvykdyti šį siekį sutrukdė dėl „čekučių skandalo“ šalyje kilusi politinė krizė. Tačiau politikai įsitikinę, kad dokumentą pavyks pasirašyti Seimo rudens sesijos metu.

G. Kirkilas atkreipia dėmesį, kad dėl anksčiau daug diskusijų kėlusių santykių su Kinija apibrėžimo pavyko surasti konsensusą. Visgi, pripažįsta jis, abejonių dėl galimybės pasirašyti susitarimą vis dar neslepia socialdemokratai ir „valstiečiai“.

Ž. Pavilionis: pasirašyti susitarimo iki NATO susitikimo nepavyko dėl politinės krizės

URK pirmininkas Ž. Pavilionis pripažįsta, kad pirminis planas pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos dar iki NATO viršūnių susitikimo nepavyko. Pasak politiko, tam sutrukdė pasikeitusi politinė darbotvarkė.

„Tekstas iš esmės yra labai rimtai suderintas su visomis pusėmis. Ir iš tikrųjų visi, kurie dalyvaujame šiame procese, planavome jį pasirašyti iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo. Tačiau, kaip kartais politikoje įvyksta, tą darbotvarkę nustelbė kiti dalykai“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Pasak jo, labiausiai šio dokumento pasirašymo procesui sutrukdė dėl „čekučių skandalo“ kilusi politinė krizė.

„Kol buvo sprendžiamas klausimas, ar bus išankstiniai Seimo rinkimai, ar ne, natūraliai tai atėmė iš mūsų labai daug laiko. Kai prasidėjo visi šie tektoniniai debatai, partijos, akivaizdu, atsitraukė nuo būtinybės pasirašyti tai, kas iš esmės buvo sutarta“, – pripažino URK pirmininkas.

„Ne vienas opozicijos atstovas man yra pasakęs, kad mes turime sutarimą, bet neturime susitarimo, kitaip tariant, neturime parašų“, – sakė jis.

Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad nors politinė krizė jau suvaldyta, tačiau, pasak jo, dabar visas dėmesys yra sutelktas jau ne į susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymą, o į artėjantį NATO viršūnių susitikimą.

„Kai mes jau baigėme spręsti vidaus politinę krizę, iki NATO viršūnių susitarimo liko pora savaičių. Ir tikrai, patikėkite, visa mūsų energija – ir įmanoma, ir neįmanoma – yra skiriama tik NATO samitui. Nes sprendimai, kurie čia bus padaryti, gali nulemti kartų istorijas. Tai dabar, manau, kad nėra jokių fizinių galimybių susitarimą pasirašyti“, – patikino jis.

Visgi politikas tikisi, kad Seimo rudens sesijos metu susitarimą dėl užsienio politikos pavyks pasirašyti.

„Paprastai tokie susitarimai yra pasirašomi prieš rinkimus, kad po rinkimų atėjusios partijos tęstų tą užsienio politiką“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Aš esu tikras, kad tas susitarimas bus pasirašytas, o kiek parašų bus iš esmės yra kiekvieno politinio lyderio sąžinės klausimas. Esu įsitikinęs, kad tikrai bus opozicinių jėgų, kurios susitarimą norės pasirašyti. Tai bus atsakingos politinės jėgos, jėgos, kurioms rūpi valstybė ir jos ateitis“, – taip pat akcentavo jis.

G. Kirkilas tikina, kad rastas konsensusas, kaip apibrėžti santykius su Kinija

Savo ruožtu susitarimo dėl užsienio politikos derinimo procesą moderuojantis Gediminas Kirkilas nelinkęs pernelyg sureikšminti, kad dokumento nepavyko pasirašyti iki NATO viršūnių susitikimo. Politikas sutinka su Ž. Pavilioniu, kad labiausiai susitarimo pasirašymui sutrukdė kilusios politinės įtampos.

„NATO samitas gal buvo vienas iš politinės simbolikos dalykų. Bet susitarimą pasirašyti yra prasmė, nes jeigu prisiminsime ankstesnius pasirašymus, tai ir idėja būdavo pasirašyti juos prieš rinkimus, kas parodytų užsienio politikos tęstinumą“, – sakė G. Kirkilas.

G. Kirkilas mano, kad susitarimą pavyks pasirašyti Seimo rudens sesijos metu, nes, pasak jo, dokumento tekstas jau yra suderintas.

„Tekstas jau yra paruoštas, įtraukti yra visi pasiūlymai visų politinių partijų. Yra akivaizdu, kad dauguma Seimo parlamentinių partijų ketina pasirašyti, o kai kurios šiek tiek dar abejoja. Tai manome, kad rudenį pasirašyti pavyks“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat teigia, kad pagaliau rastas konsensusas dėl to, kaip susitarimo projekte apibrėžti santykį su Kinija.

„Dabar šita vieta naujajame tekste yra pataisyta taip, kad, manau, jog niekam neklius. (...) Yra parašyta, kad Kinija yra tam tikra grėsmė, bet ne daugiau“, – sakė G. Kirkilas.

Visgi, pasak G. Kirkilo, kol kas dėl susitarimo dokumento pasirašymo abejoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai. Jo teigimu, šių partijų skepsį lemia politinės priežastys.

ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.

URK pirmininkas Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą G. Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.