Politologas tikras, kad Putinas turėjo du planus: apie antrąjį galima spręsti iš užuominų Baltijos šalims

Šiuo metu Odesoje esantis politologas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad akivaizdu, jog Vakarų siunčiamų ginklų Ukrainai nepakanka.

„Ta ginkluotė, kuri atsiųsta, yra lašas jūroje. Ukrainiečių ginkluotė, sovietinio tipo, jau seniai yra išdaužyta, nėra net sviedinių. Plikomis rankomis niekas negali apsiginti net rodydamas didvyriškumo rezultatus. Kai plikomis rankomis ginamasi, žūva labai daug žmonių“, – laidoje kalbėjo jis.

A. Medalinskas pasakojo Odesoje girdintis apie tai, kad žūsta ne tik daug rusų, bet ir daugybė ukrainiečių.

„Jei sakoma, kad problema tame, jog ukrainiečiai neįvaldė tos technikos, tai jeigu 4 vienetus įvaldė, gal įvaldys ir 50, ir 100?“, – ironiškai klausė jis.

Anot laidos pašnekovo, kyla klausimas, kokių tikslų siekia kai kurie Vakarų lyderiai, ragindami nežeminti Rusijos ir leisti išsaugoti V. Putinui veidą.

Padėtį parodytų rusų veiksmai

„Labiausiai nenorėčiau tikėti, kad kažkas truputį pristabdo tuos ginkluotės tiekimus, tam, kad Ukraina būtų sukalbamesnė ir sėstų prie derybų stalo su Rusija“, – teigė jis.

Politologas sakė nenorintis tikėti ir tuo, jog Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai Ukrainoje paklaus, Ukrainos vadovai galvoja apie Italijos pasiūlytą taikos planą.

„Tokia žinia nebūtų gera ir aš norėčiau tikėti, kad ne tokią žinią atveža trijų valstybių lyderiai“, – pabrėžė jis.

Vakarai, anot A. Medalinsko, turėtų pripažinti padarę klaidą, kad nesuskubo tiekti ginklų dar karo pradžioje, kai tą padaryti buvo lengviau.

O jei ginklų tiekimas stabdomas dirbtinai, anot jo, kyla klausimas, kieno atsakomybė, kad dabar priešakinėse pozicijose žūsta patys geriausi Ukrainos žmonės.

„Tarp jų yra daug mano pažįstamų. Jie ne šiaip kariai, yra daug civilių, kurie išėjo į karą, vieną po kito skaitau pranešimus, jog vienas ar kitas žuvo arba buvo smarkiai sužeistas“, – pasakojo politologas.

Žinių radijo pašnekovas svarstė, kad ginklų tiekimo problemos gali būti susijusios ir su logistikos iššūkiais, be to, dalį ginkluotės priešas sunaikina pakeliui.

„Dabar yra palikta ore daug kabančių klaustukų. Kiekvieną kartą džiaugiamės, kai atsiranda kokia nors ginkluotė. Pavyzdžiui, kai Odesoje rusų laivai pasitraukė per 100 kilometrų, visi suprato, kad Harpūnai Odesoje jau yra, nes suveikė jų savisauga. Jei pamatytume masinį rusų kariuomenės atitraukimą per 100-150 kilometrų nuo tos vietos, kur jie dabar stovi, suprastume, kad pradeda atvykti toliašaudė ginkluotė. Tiesiog nebūtina to skelbti – parodo rusų veiksmai“, – kalbėjo jis.

A. Medalinsko teigimu, dabar gi matome, kad rusai masiškai plūsta į Sjeverodonecką, o ukrainiečiai iš paskutiniųjų laikosi.

Politologas įsitikinęs, jog rusai šiame mieste nori pakartoti Mariupolio scenarijų, tai yra, visiškai sunaikinti miestą.

Ukrainos žmonės aukoja save

Paklaustas, ką darys V. Zelenskis, jei gaus pasiūlymą – ES narystė mainais į dalies teritorijų praradimą, A. Medalinskas teigė, kad toks pasiūlymas būtų smūgis Vakarų valstybių prestižui ne tik Ukrainoje, bet plačiau.

„Iš tikrųjų, gaila Ukrainos žmonių, kurie save aukoja. Atsirado unikali situacija sustabdyti putinizmą. Tą, nuo kurio drebėjo ir Vokietija, ir Prancūzija, nors NATO, atrodo, yra pakankamai galingos pajėgos“, – svarstė jis.

Anot laidos pašnekovo, jeigu prasidėtų kokie nors Vakarų žaidimai „nežeminkime Putino“ tema, tai rodytų, jog nesirūpinama savo veidu.

Politologas pažymėjo, kad V. Putinas savo veidą parodė diskusijoje apie Petrą I.

„Aš net neabejoju, kad save jis mato kaip Jekateriną II, Petrą I ir Staliną viename asmenyje. Pažiūrėkime, ką kiekvienas iš tų buvo padaręs ir suprasime, kur toliau V. Putinas eis“, – kalbėjo jis.

A. Medalinskas įsitikinęs, kad jei V. Putinui pavyktų atplėšti dalį teritorijų iš Ukrainos, toks „taikos planas“ būtų trumpalaikis.

„Jis atsipeikėtų per metus, padarytų išvadas ir toliau grasintų“, – prie ko tai privestų, svarstė politikos ekspertas.

A. Medalinskas atkreipė dėmesį į Rusijos Dūmos deputato, partijos „Vieningoji Rusija“ atstovo Jevgenijaus Fiodorovo užregistruotą įstatymo projektą, kuriuo norima panaikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Taip pat – į V. Putino savęs lyginimą su Petru I.

„Iš kur J. Fiodorovo pareiškimai apie Lietuvą? Ką reiškia Putino pareiškimas apie Petrą I ir Ništato taiką? Tai yra tiesioginė užuomina Latvijai ir Estijai. Nes pagal Ništato taiką 1721 metais Petras I atplėšė dabartines Estijos ir Latvijos teritorijas. V. Putinas tai laiko teisingu žingsniu, istoriniu teritorijų priauginimu“, – teigė Žinių radijo pašnekovas.

Turėjo du planus

Pasak politikos eksperto, V. Putinas prieš vasario 24 dieną greičiausiai turėjo du planus: pulti Ukrainą arba pulti kažkurią Baltijos šalį.

Anot jo, tai, kad J. Fiodorovas ėmė kvestionuoti Lietuvos nepriklausomybę, o V. Putinas pradėjo kalbėti apie Petrą I ir Ništato taiką, rodo Rusijos prezidento planus.

„Dabar jis juos net ir pagarsina Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu – štai, žiūrėkite, NATO“, – teigė politologas.

Jis įsitikinęs, kad V. Putinas jaučiasi turintis pakankamai jėgos dorotis Ukrainoje. O tai, ar Rusija nepamėgins klibinti NATO per Baltijos šalis, priklausys nuo Vakarų sugebėjimo suprasti būtinybę padėti Ukrainai apsiginti nuo putinizmo ir sunaikinti jį Ukrainoje.

Gal Vakarai tiesiog nemano galintys šiuo metu pakeisti Rusiją?

Pasak A. Medalinsko, norint atsakyti į šį klausimą, reikia turėti visą informaciją apie Vakarų politikų ir verslo elito ryšius su Rusija, taip pat žinoti, ar Rusija iš tiesų turi „Sarmat“ raketą, kuri, kaip aiškina Rusijos prezidentas, galėtų sunaikinti Europą.

Jo teigimu, Vakarų ekspertai ir žvalgyba padarė klaidą nenumatydami, kur atves V. Putino prezidentavimas, todėl dabar turime reikalų su putinizmu – jei nebus sunaikintas putinizmas, bet kas, kas ateis po V. Putino, bus putinizmo politikos tęsėjas.

„Jei putinizmas nebus sustabdytas Ukrainoje, Vakarai, pasak A. Medalinsko, rausis plaukus, o mes jausime pasekmes, kai reikės putinizmą stabdyti prie NATO sienų“, – įsitikinęs jis.