Prastėjant lietuvių požiūriui į migrantus, ukrainiečiai vertinami palankiausiai

IOM Lietuva vadovo Eitvydo Bingelio teigimu, šią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais, ukrainiečiai vertinami palankiausiai.

Apklausos dalyviai palankumą jiems įvertino beveik septyniais balais iš dešimties.

Antroje vietoje pagal palankumą yra migrantai iš Baltarusijos (5/10), trečioje – darbo migrantai iš Centrinės Azijos (4,83/10). Toliau rikiuojasi migrantai iš Artimųjų Rytų (4,13/10) bei migrantai, patekę į Lietuvą per Lietuvos ir Baltarusijos sieną 2021-aisiais (3,73/10). 

„Į ukrainiečius, kaip ir anksčiau, žiūrima kitaip, nei į migrantus iš kitų šalių. Nors požiūris į migrantus apskirtai suprastėjo, į ukrainiečius žiūrima teigiamai“, – teigė E. Bingelis.

„Tai reiškia, kad pastarieji pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, mokosi kalbos, dirba samdomą darbą ar susikuria sau darbo vietas patys“, – sakė jis.

Apklausa taip pat parodė, kad, respondentų nuomone, pagrindinės ukrainiečių integracijos priemonės yra lietuvių kalbos kursų organizavimas (65 proc.). Taip pat pagalba tvarkantis dokumentus (40 proc.), toliau eina tokios integracijos priemonės, kaip vaikų švietimo ir neformalaus ugdymo užsiėmimų organizavimas (31 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencijų vertinimas (29 procentai).

„Pastebime, kad vis daugiau lietuvių tikisi, kad ukrainiečiai mokysis lietuvių kalbos, tai traktuojama kaip viena pagrindinių sąlygų integracijai. Šis rodiklis padidėjo 8 proc. nuo 57 proc. iki 65 procentų“, – tvirtino E. Bingelis.

Nors daugiau nei pusė respondentų pritaria vienkartinei įsikūrimo pašalpai, išmokoms žmonėms, turintiems negalią apklausa parodė, kad dalis mano, jog ukrainiečiai piktnaudžiauja jiems teikiama parama ir jos turėtų sulaukti mažiau.

Paklausti, kodėl nepritaria valstybės teikiamai finansinei ir socialinei paramai Ukrainos karo pabėgėlių įsikūrimui ir jų gyvenimo sąlygų užtikrinimui Lietuvoje, 59 proc. respondentų argumentavo, kad valstybė ukrainiečiams padėjo užtektinai, panašus skaičius mano, jog karo pabėgėliai gauna didesnę paramą nei lietuviai, 49 proc. (padidėjo nuo 36 proc.) teigia, kad ukrainiečiai patys turėtų pasirūpinti savimi. 

„Džiugina, kad absoliučios daugumos (91 proc.) šalies gyventojų nuomone, Ukrainos karo pabėgėliams turėtų būti užtikrinamos vienodos teisės su Lietuvos piliečiais gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitas paslaugas. Ukrainiečiai moka mokesčius dirba, tad jiems turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti paslaugas“, – sakė E. Bingelis. 

Pusės tyrimo dalyvių nuomone, pasibaigus karui Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą bei susirado darbus. 34 proc. apklaustųjų neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Tuo metu kas dešimtas laikosi nuomonės, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos. 

„Analogišką tyrimą atliekame antrus metus iš eilės, tad galime palyginti kaip keičiasi lietuvių požiūris į migrantus, o labiausiai į ukrainiečius. Esminės nuostatos lieka nepakitusios, lietuviai ir toliau palankiausiai vertina ukrainiečius, tačiau norėtų, kad ukrainiečiai labiau integruotųsi, mokytųsi kalbos, įsidarbintų. Dauguma ukrainiečių Lietuvoje gyvena jau trejus metus, tad akivaizdu, kad iš jų tikimąsi didesnio įsitraukimo“, – tvirtino IOM Lietuva vadovas.

Lietuvoje šiuo metu gyvena per 74 tūkst. ukrainiečių. Didžioji į dalis atvyko Rusijai pradėjus invaziją į jų šalį.

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko spalio mėnesį, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausta 1 tūkst. respondentų.