Premjerė sako, kad Anušauskui ir Kasčiūnui susikeisti pareigomis būtų logiška

„Tai būtų logiškas dalykas ir tokių dalykų Lietuvos politikoje yra buvę, kai Vyriausybėje dirbę Seimo nariai grįždavo į Seimą ir susikeisdavo vietomis“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė ministrė pirmininkė.

„Komiteto pirmininkas yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti ministrą, kaip ministras yra vienas natūraliausių kandidatų pakeisti komiteto pirmininką dėl žinojimo, dėl patirties, dėl buvimo toje srityje. Taip, apie tokį variantą aš su ministru kalbėjau“, – pridūrė ji.

Premjerė pirmadienį sakė informavusi prezidentą apie gautą krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą ir su valstybės vadovu aptarusi kandidatūras į šias pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti vėliau šią savaitę.

Savaitgalį su A. Anušausku susitikęs G. Nausėda sakė, kad L. Kasčiūnas yra tik vienas iš kandidatų jį pakeisti, ir tvirtino, jog sprendžiant dėl ministro kandidatūros jam bus svarbu užtikrinti sklandų darbų krašto apsaugos sistemoje tęstinumą

L. Kasčiūnas sakė, kad būtų pasiruošęs eiti naujas pareigas, o jo pagrindinis uždavinys poste būtų diegti visuotinės gynybos principą.

Pasigedo ministro aktyvumo

I. Šimonytė savaitgalį tvirtino, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Pirmadienį ji teigė, kad krašto apsaugos ministrui taip pat reikia dalyvauti įtikinėjant politikus skirti daugiau lėšų gynybai, šiuo metu tęsiantis diskusijoms, iš kur jų paimti.

„Tikrai dėsime visas pastangas įtikinėdami, bet akivaizdu, kad reikia įtikinėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, pastaruosius trejus metus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) uždavinys buvo „garbingai susidoroti su dvigubai padidėjusiu biudžetu“. Anot jos, tai nėra lengva, bet ministras su komanda tai padarė „pakankamai skaidriai ir kokybiškai“.

„Dabar esame kitame etape, kai finansai kaip mana iš dangaus ant Krašto apsaugos ministerijos nebekris, dabar vyksta sudėtinga diskusija, kaip visas tas ambicijas, kurias turime, o jų yra labai daug vienu metu (...) kaip jas įgyvendinti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai yra labai nepaprasta ir tai reikalauja gana aktyvaus darbo permąstant ir skirtingas alternatyvas, priklausomai nuo to, kiek to papildomo finansavimo bus galima sutelkti artimiausiais metais (...)“, – teigė ji.

Premjerė taip pat tvirtino, kad Vyriausybės Seimui pateikta šaukimo į kariuomenę pertvarka yra vienas svarbiausių darbų parlamento pavasario sesijoje, tačiau A. Anušausko aktyvumo šiuo klausimu pritrūko.

„Ministerijos aktyvumas telkiant paramą šitam sprendimui yra kertinis, ir aš pasakysiu, kad to aktyvumo aš pasigendu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Jos teigimu, pastangų reikia ir kuriant diviziją: „Akivaizdu, kad reikia įtikinėti. Ta pati diskusija dėl nacionalinės divizijos pajėgumų nėra tokia vienareikšmė, kaip galbūt kartais atrodo kariuomenei ar jos ekspertams, kad mes pasakėme, jog mums reikia, nes norime vykdyti pirmaeiles užduotis, o toliau jau politikai turi visus tuos dalykus apginti. Tai nėra taip paprasta.“

Dėl daromo spaudimo nesikreipė

I. Šimonytė teigė, kad ją nustebino šeštadienį po susitikimo su prezidentu A. Anušausko pasakyti žodžiai apie spaudimą KAM darbuotojams vykdant viešuosius pirkimus.

Ji tvirtino visose ministerijose palaikiusi antikorupcinę darbotvarkę ir raginusi visus ministrus netoleruoti neskaidrumo, įtakų darymo, nepaisant to, kas tai darytų.

„Labai nuoširdžiai turiu pasakyti, kad per visą šią kadenciją nė karto nebuvo taip, kad ministras mane informuotų, jog jam daromas koks nors spaudimas ar kas nors siekia kokių nors neskaidrių dalykų jį kažkuo įtikinėdamas ar jo komandą kažkaip įtikinėdamas“, – teigė I. Šimonytė.

A. Anušauskas šeštadienį tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot jo, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras keičiamas Lietuvoje diskutuojant dėl poreikio didinti gynybos finansavimą, rengiantis priimti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui, kariuomenėje vystant diviziją bei šiemet baigiantis kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio kadencijai.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.