Prezidentas Kretingoje: „Kasdienės svarbios paslaugos turi išlikti regionuose“

Susitiko su visuomene

Tik atvykęs į Kretingą Prezidentas su savo komanda dalyvavo iškilmingoje gėlių padėjimo ceremonijoje prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje Kretingoje, ten pat pabendravo su susirinkusiais gyventojais.

Prezidentas G. Nausėda akcentavo, kad jo vizito tikslas – susipažinti su gyventojų nuotaikomis, iškylančiomis problemomis ir tuo, kaip rajono Savivaldybei sekasi įgyvendinti visai šaliai aktualias reformas. 

„Įdomu išsiaiškinti, kokia yra situacija, kokios žmonių nuotaikos ir kaip sekasi spręsti tas problemas, kurios šiandien aktualios visai Lietuvai“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Prezidentas, tikinęs, kad jam labiausiai rūpi pastaraisiais metais vykdomos sveikatos apsaugos ir švietimo reformos, kurios daugelyje savivaldybių kelia įtampą.

Pasak šalies vadovo, keliai – dar viena tema, kuri kartojasi per kiekvieną susitikimą su gyventojais. Vis dėlto Kretingoje padėtis, anot jo, nėra tragiška. 

„Po pokalbio su meru Antanu Kalniumi sužinojau, kad situacija čia tikrai nėra bloga, juolab kad pastarųjų metų mano iniciatyva buvo padaryti tam tikri teisės aktų pakeitimai, kurie savivaldybėms numato ne tik daugiau teisių tvarkant kelius, bet ir didesnį finansavimą“, – sakė Prezidentas.

Jis tikisi, kad šie pokyčiai duos apčiuopiamos naudos, tačiau atkreipė dėmesį į bendrą Lietuvos demografinę situaciją. „Nemažoje Lietuvos dalyje gyventojų skaičius nedidėja, o dažnu atveju mažėja. Dėl to kyla tam tikrų iššūkių, kurie daugiausia koncentruojasi sveikatos ir švietimo sektoriuose“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pripažino, kad Kretingos rajonas jam – artimas kraštas. „Čia mano mamos šaknys. Taip pat Lazdininkų malūnas, kuris vis dar priklauso man“, – G. Nausėda įvardino vieną priežasčių, kodėl vizitui pasirinko mūsų kraštą.

Tik atvykęs į Kretingą Prezidentas su savo komanda dalyvavo iškilmingoje gėlių padėjimo ceremonijoje prie Nepriklausomybės paminklo Rotušės aikštėje.

Neeilinis įvykis

Į susitikimą su šalies Prezidentu prie Nepriklausomybės paminklo susirinko ir smalsūs mokiniai, jaunos šeimos, dirbantys ir pensinio amžiaus žmonės. Lūkuriuojant svečio vyravo įvairios nuotaikos: vieni piktinosi susidariusia situacija Vyriausybėje, kiti į Prezidento vizitą žvelgė kaip į neeilinį įvykį.

„Nevedžiau dukros į darželį ir dar prikalbinau kartu ateiti sūnėną, nes manau, kad susitikimas su Prezidentu – neeilinis įvykis ir privalau tiek savo vaikams, tiek apskritai rodyti pilietiškumo pavyzdį. 

Čia vienoje vietoje matome, kaip išreiškiama pagarba žuvusiesiems už mūsų laisvę, kariškių atstovus, šalies ir miesto vadovus, tam tikras tradicijas“, – tvirtino kretingiškė Gabija Mikutienė.

Pranciškonų gimnazijos ketvirtokus į susitikimą atvedusios pedagogės Nijolė Meškauskienė ir Sotera Martusevičienė akcentavo, kad tai – praktinė pilietiškumo pamoka. „Matome, kad mokiniams liks neišdildomų įspūdžių, jie drąsiai bendrauja, klausia, džiaugiasi sulaukę šalies vadovo dėmesio“, – sakė S. Martusevičienė.

Ją papildė kolegė N. Meškauskienė: „Su mokiniais pamokose kalbėjome, kas yra Vyriausybė, Prezidentas, kokie yra demokratijos požymiai. Susitikimas – didžiausia praktika mokiniams kalbant pilietiškumo ugdymo klausimais.“

Anot G. Nausėdos, žmonės atėjo ne tik pasisveikinti, bet ir išdėstyti savo požiūrio į Savivaldybės reikalus. 

„Tas požiūris gali būti ir teigiamas, ir kritiškas. Bet susidariau įspūdį, kad žmonės tikrai patenkinti, kad čia gyvena, ir teigiamai vertina pastarųjų metų pokyčius. Man, kaip Prezidentui, tai labai malonu girdėti“, – apibendrino šalies vadovas.

Susirinkusieji aktyviai kėlė klausimus dėl mūsų rajone kylančių iššūkių – Kretingos ligoninės, rajono ugdymo įstaigų mažinimo politikos, iš rajono besitraukiančių paslaugų, parkų priežiūros, kelių būklės. Prezidentas taip pat sulaukė klausimų, komentarų apie susidariusią situaciją šalies Vyriausybėje, jo požiūrio į Baltarusijos veiksmus.

Problema – perteklinis centralizavimas

„Pajūrio naujienos“ Kretingos muziejuje su šalies Prezidentu kalbėjosi ir apie regionų politiką. Jis teigė, kad regionų politika Lietuvoje vis dar susiduria su esminėmis problemomis – pertekliniu centralizavimu, nepakankamu savivaldybių finansavimu ir skaudžia demografine realybe. Pasak šalies vadovo, pokyčiai būtini tam, kad regionai neištuštėtų, o gyventojai neprarastų būtiniausių paslaugų.

„Man tai buvo svarbu nuo pačių pirmųjų kadencijos metų. Mes savo valstybės valdymo politiką smarkiai centralizavome. Regionus ar savivaldybes dažniausiai prisimename tik tada, kai Vilniuje nebesusitvarkome su tam tikromis funkcijomis ir esame linkę jas perduoti savivaldybėms“, – kalbėjo Prezidentas.

Tačiau, anot jo, esminė problema – funkcijos perduodamos be pakankamo finansavimo. „Atiduodami funkcijas pamirštame duoti ir pinigų. Savivaldybės atsiduria savotiškuose spąstuose – pareigos yra, galimybių jas vykdyti stokojama“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad būtent dėl šių priežasčių inicijavo LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimą, kuris numato laisvesnes savivaldybių skolinimosi galimybes. 

„Anksčiau skolinimasis buvo iš esmės užveržtas. Daug projektų negali būti įgyvendinti vien todėl, kad savivaldybės neturi galimybės prisidėti prie jų įgyvendinimo. Šiandien jau įmanoma skolintis europiniams projektams finansuoti ar kofinansuoti“, – teigė šalies vadovas.

Seime šiuo metu svarstoma dar viena Prezidento inicijuota pataisa, kuri atvertų platesnes skolinimosi galimybes tiems projektams, kuriuos finansuoja tarptautinės finansų institucijos arba nacionalinis plėtros bankas ILTE ir kurie atsiperka. Pasak Prezidento, tai – būtini žingsniai, kad savivaldybės galėtų įgyvendinti projektus, kurie yra tiesiogiai naudingi gyventojams.

Prezidentas lankėsi ir Salantų gimnazijoje, kur pilietiškumo klausimais diskutavo su mokiniais, gimnazijos bendruomenės atstovais, rajono meru Antanu Kalniumi.

Demografija – skaudžiausias regionų politikos iššūkis

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad regionų situaciją šiandien labiausiai lemia demografija – mažėjantis gyventojų skaičius. Dėl to daugelyje rajonų tenka uždaryti mokyklas, gimnazijas, o regionų ligoninės patiria spaudimą.

G. Nausėda tvirtino, kad sveikatos ir švietimo įstaigų tinklo optimizavimas turi turėti aiškias ribas. 

„Mes tikrai negalime perspausti. Turime nustatyti, kad tam tikras paslaugų krepšelis privalo išlikti. Jaunos šeimos nesikurs vietoje, kur nėra ligoninės ir artimos mokyklos, tokiu atveju negalime tikėtis, kad regionuose kažkada demografinė padėtis gerės“, – akcentavo G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Kretingos ligoninę, jis patvirtino žinantis pagrindines problemas – dienos chirurgijos klausimą ir viršplaninių paslaugų finansavimo nutraukimą. Prezidentas tikino, kad susidariusią situaciją reikia taisyti ir po truputį situacija yra tvarkoma.

„Reikia pereiti nuo vienerių metų planavimo iki trijų. Dienos chirurgija galbūt galėtų specializuotis tam tikroms operacijoms, kurias būtų galima atlikti Kretingos ligoninėje, į kurią atvažiuotų žmonės iš visos savivaldybės, regiono. 

Bet tuo pačiu reikia išlaikyti vaikų skyrių, dienos chirurgiją, slaugos paslaugas regionuose. Neturime sudaryti iliuzijos, kad viskas turi keltis į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Mes jau atlikome pirminį reformos etapą, bet toliau trauktis paslaugoms iš regionų yra kenksminga valstybei, nes tai lems tolesnį regionų tuštėjimą“, – teigė šalies vadovas.

Į klausimą, ar Kretingos rajono gyventojai gali tikėtis, kad valstybinės paslaugos, kurios yra sumažintos arba iškeltos, sugrįš į rajoną, Prezidentas atsakė realistiškai: „Turime kalbėti apie paslaugas, susijusias su sveikatos priežiūra ir švietimu. 

Negaliu garantuoti dėl komercinių institucijų – bankai vadovaujasi komerciniais sumetimais ir jų sprendimus lemia demografija. Bet kasdienės viešosios paslaugos turi būti čia.“

Jis priminė savo ir bendruomenės pastangas išsaugoti Salantų gimnaziją, į kurią tądien taip pat vyko vesti pilietiškumo pamokos. 

„Jeigu gimnazijos neliktų, vaikams tektų kasdien važinėti didelius atstumus. Tai nėra teisinga, – teigė Prezidentas. – Kasdienės, gyvybiškai svarbios paslaugos turi išlikti regionuose, nes tik tai gali sustabdyti jų tuštėjimą.“

Lankėsi gimnazijose

Po iškilmingos ceremonijos prie Nepriklausomybės paminklo G. Nausėda su rajono meru A. Kalniumi aptarė svarbiausias mūsų krašto temas: civilinės saugos koordinavimą, ES fondų investicijų panaudojimą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir specialistų trūkumo iššūkius.

Po to vadovai lankėsi Kretingos rajono Salantų gimnazijoje, kur su mokiniais bendravo pilietiškumo klausimais.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė tuo pat metu lankėsi Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje, kur dalyvavo diskusijoje su mokiniais, mokytojais, tėvų ir Darbėnų bendruomenės bei Kretingos rajono savivaldybės atstovais vaikų ir jaunuolių sveikatinimo tema.

Po susitikimo su bendruomenėmis Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje Prezidentas su komanda susitiko Kretingos rajono senjorais, Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene ir „Bočių“ bendrijos nariais.